Gama spinduliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gama spinduliuotė, sklindanti iš atomo branduolio.

Gama spinduliai (γ spinduliai) – elektromagnetinės bangos, kurių bangos ilgis trumpesnis negu 0,01 nm ( Hz), o fotonų energija >100 keV. Gama fotonus skleidžia atomų branduoliai radioaktyviojo skilimo ir branduolinių reakcijų metu. Jie taip pat atsiranda anihiliuojant elementariųjų dalelių ir antidalelių poroms, vienoms dalelėms virstant kitomis.

Didžiausias elektromagnetinių bangų išmatuotas dažnis yra Hz (5 TeV).[1]

Gama spindulius 1900 m. atrado P. Villard.[2]

Gama spinduliuotės poveikis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gama spinduliuotė labai skvarbi, todėl gali paveikti giliai organizme esančius audinius, pakeisti kraujo sudėtį, sukelti mažakraujystę, kataraktą, viduriavimą.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://imagine.gsfc.nasa.gov/docs/ask_astro/answers/970412e.html
  2. KARAZIJA, Romualdas. Fizikos istorija. Vilnius: Inforastras, 2002, 84 p. ISBN 9955-9578-0-8.