Magnetaras: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

21:19, 29 spalio 2007 versija

Magnetaras ir jo magnetinio lauko jėgų linijos

Magnetaras – tai stiprų magnetinį lauką turinti neutroninė žvaigždė. Magnetinio lauko kitimas sąlygoja labai stiprų elektromagnetinį spinduliavimą, ypač rentgeno ir gama srityse.

Formavimasis

Magnetarais tampa daug masyvesnės už Saulę žvaigždės. Supernovos sprogimas nuneša didesnę dalį materijos, paliekant tiktai karštą, didelio tankio šerdį. Jei žvaigždės masė nesiekia dviejų Saulės masių, ji virsta neutronine žvaigžde. Žvaigždei kolapsuojant, ji išsaugo savo kampinį inercijos momentą, dėl ko ji pradeda greičiau suktis apie savo ašį. Jeigu žvaigždės apsisukimų dažnis padidėja iki 300-1000 Hz - susikuria magnetaras. Dėl greito sukimosi žvaigždės magnetinis laukas sustiprėja iki 10^11 teslų.

Magnetinis laukas

Magnetaro magnetinio lauko energija viršija žvaigždės savojo sukimosi apie ašį energiją. Magnetinis laukas stipriai įtakoja pačios žvaigždės ir krentančios ant jos medžiagos plazmą. Judėjimas, statmenas magnetinio lauko jėgų linijoms, yra iškreipiamas, dėl to atsiranda stiprus elektromagnetinis spinduliavimas.

Dėl stipraus lauko anizotropiškumo žvaigždės medžiaga yra deformuota. Deformacija didėja, augant magnetiniam laukui, dėl ko žvaigždė yra nestabili. Tokio nestabilumo pasekoje sukaupta energija gali būti išlaisvinama sprogimo pavidalu. Tokį procesą galima palyginti su Žemės drebėjimu. Magnetaro lauko virpesys išlaisvina 10^39 J eilės energiją. Tuo metu emituojami rentgeno ir gama spinduliai pagal intensyvumą palyginami su supernovos sprogimu.

Magnetaro gyvavimo trukmė yra trumpa. Jo magnetinis laukas išnyksta per 10 tūkstančių metų. Jam išsekus, pasibaigia rentgeno ir gama spindulių emisija. Žinant šiuo metu stebimų magnetarų skaičių, galima teigti, kad mūsų galaktikoje yra virš 30 milijonų šių savo gyvavimo laikotarpį baigusių žvaigždžių.

Žinomi magnetarai

SGR 1806-20, 50 tūkstančių šviesmečių nuo Žemės, Šaulio žvaigždyne.
1E 1048.1-5937, 9 tūkstančių šviesmečių nuo Žemės, Laivo Kilio žvaigždyne.

Nuorodos

Pilnas šiuo metu žinomų magnetarų sarašas

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
-[[Vaizdas:Magnetar-3b-450x580.gif|thumb| Magnetaras ir jo magnetinio lauko jegų linijos]]'''Magnetaras''', tai stiprų [[magnetinis laukas|magnetinį lauką]] turinti [[neutroninė žvaigždė]]. Magnetinio lauko kitimas salygoja labai stiprų elektromagnetinį spinduliavimą, ypač [[Rentgeno spinduliai|rentgeno]] ir [[Gama spinduliai|gama]] srityse.
+[[Vaizdas:Magnetar-3b-450x580.gif|thumb| Magnetaras ir jo magnetinio lauko jėgų linijos]]'''Magnetaras''' – tai stiprų [[magnetinis laukas|magnetinį lauką]] turinti [[neutroninė žvaigždė]]. Magnetinio lauko kitimas sąlygoja labai stiprų elektromagnetinį spinduliavimą, ypač [[Rentgeno spinduliai|rentgeno]] ir [[Gama spinduliai|gama]] srityse.
 ==Formavimasis==
-Magnetarais tampa daug masyvesnės už [[Saulė|Saulę]] žvaigždės. [[supernova|Supernovos]] sprogimas nuneša didesnę dalį materijos, paliekant tiktai karštą, didelio tankio šerdį. Jei žvaigždės masė nesiekia dviejų saulės masių, ji virsta neutronine žvaigžde. Žvaigždei [[Gravitacinis kolapsas|kolapsuojant]], ji išsaugo savo kampinį inercijos momentą, dėl ko ji pradėda greičiau suktis apie savo ašį. Jeigu žvaigždės apsisukimų dažnis padidėja iki 300-1000 [[Hz]] - susikuria magnetaras. Dėl greito sukimosi žvaigždės magnetinis laukas sustiprėja iki 10^11 [[tesla|teslų]].
+Magnetarais tampa daug masyvesnės už [[Saulė|Saulę]] žvaigždės. [[supernova|Supernovos]] sprogimas nuneša didesnę dalį materijos, paliekant tiktai karštą, didelio tankio šerdį. Jei žvaigždės masė nesiekia dviejų Saulės masių, ji virsta neutronine žvaigžde. Žvaigždei [[Gravitacinis kolapsas|kolapsuojant]], ji išsaugo savo kampinį inercijos momentą, dėl ko ji pradeda greičiau suktis apie savo ašį. Jeigu žvaigždės apsisukimų dažnis padidėja iki 300-1000 [[Hz]] - susikuria magnetaras. Dėl greito sukimosi žvaigždės magnetinis laukas sustiprėja iki 10^11 [[tesla|teslų]].
 ==Magnetinis laukas==
-Magnetaro magnetinio lauko energija viršija žvaigždės savojo sukimosi apie ašį energiją. Magnetinis laukas stirpiai įtakoja pačios žvaigždės ir krentančios ant jos medžiagos [[plazma|plazmą]]. Judėjimas statmenas magnetinio lauko jegų linijoms yra iškreipiamas, dėl to atsiranda stiprus elektromagnetinis spinduliavimas.
+Magnetaro magnetinio lauko energija viršija žvaigždės savojo sukimosi apie ašį energiją. Magnetinis laukas stipriai įtakoja pačios žvaigždės ir krentančios ant jos medžiagos [[plazma|plazmą]]. Judėjimas, statmenas magnetinio lauko jėgų linijoms, yra iškreipiamas, dėl to atsiranda stiprus elektromagnetinis spinduliavimas.
-Dėl stipraus lauko [[Anizotropija|anizotropiškumo]] žvaigždės medžiaga yra deformuota. Deformacija didėja, augant magnetiniam laukui, dėl ko žvaigždė yra nestabili. Tokio nestabilumo pasekoje sukaupta energija gali buti išlaisvinama sprogimo pavidalu. Tokį procesą galima palyginti su Žemės drebėjimu. Magnetaro lauko virpesis išlaisvina energiją 10^39 [[Džaulis|J]] eilės. Tuo metu emituojami rentgeno ir gama spinduliai pagal intensyvumą palyginami su supernovos sprogimu.
+Dėl stipraus lauko [[Anizotropija|anizotropiškumo]] žvaigždės medžiaga yra deformuota. Deformacija didėja, augant magnetiniam laukui, dėl ko žvaigždė yra nestabili. Tokio nestabilumo pasekoje sukaupta energija gali būti išlaisvinama sprogimo pavidalu. Tokį procesą galima palyginti su Žemės drebėjimu. Magnetaro lauko virpesys išlaisvina 10^39 [[Džaulis|J]] eilės energiją. Tuo metu emituojami rentgeno ir gama spinduliai pagal intensyvumą palyginami su supernovos sprogimu.
-Magnetaro gyvavimo trukmė yra trumpa. Jo magnetinis laukas išnyksta per 10 tukstančių metų. Jam išsekus, pasibaigia rentgeno ir gama spindulių emisija. Žinant šiuo metu stebimų magnetaru skaičių, galima teigti kad, mūsų galaktikoje yra virš 30 milijonų šiu savo gyvavimo laikotarpį baigusių žvaigždžių.
+Magnetaro gyvavimo trukmė yra trumpa. Jo magnetinis laukas išnyksta per 10 tūkstančių metų. Jam išsekus, pasibaigia rentgeno ir gama spindulių emisija. Žinant šiuo metu stebimų magnetarų skaičių, galima teigti, kad mūsų galaktikoje yra virš 30 milijonų šių savo gyvavimo laikotarpį baigusių žvaigždžių.
 ==Žinomi magnetarai==
-SGR 1806-20, 50 tukstančių šviesmečių nuo žemės, Šaulio žvaigzdyne. 1E 1048.1-5937, 9 tukstančių šviesmečių nuo žemės, Laivo Kilio žvaigzdyne.
+*SGR 1806-20, 50 tūkstančių šviesmečių nuo Žemės, Šaulio žvaigždyne.
+*1E 1048.1-5937, 9 tūkstančių šviesmečių nuo Žemės, Laivo Kilio žvaigždyne.
 ==Nuorodos==
-http://www.physics.mcgill.ca/~pulsar/magnetar/main.html Pilnas šiuo metu žinomų magnetarų sarašas
+[http://www.physics.mcgill.ca/~pulsar/magnetar/main.html Pilnas šiuo metu žinomų magnetarų sarašas]
 [[category:Žvaigždės]]