Chruščiovka

Blokinė chruščiovkė Tomske

Plytinė chruščiovkė Tomske

Manoma, kad šis straipsnis yra beviltiškas. Jo turinys, struktūra, stilius ar kitos savybės yra tokios, kad jo neįmanoma pritaikyti enciklopedijai. Priežastis atskirai nesukonkretinta, bet jei ji neakivaizdi, tai gali būti nurodyta istorijoje ar aptarime. Jei galite parašyti šį straipsnį iš naujo, tegul ir kelis kartus mažesnį, taip ir padarykite!

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – Pavadinime ir tekste naudojamas barbarizmas Jei galite, sutvarkykite.

Chruščiovkė (rus. хрущоба) – blokiniai ir plytiniai trijų-penkių aukštų namai, pagal Vitalijaus Lagutenko projektą masiškai statyti TSRS Nikitos Chruščiovo valdymo laikais.

Chruščiovkės buvo statomos nuo 1959 m. iki 1985 m.. Peterburge chruščiovkės nustotos statyti 70-aisiai metais – jas pakeitė namai-laivai. Rusijoje iš viso buvo pastatyta apie 290 mln. kv. m. bendro ploto - tai sudaro apie 10 nuošimčių viso valstybės gyvenamojo fondo [1].

Tokiuose namuose buvo žemos lubos (2,5 m.), nuo vieno iki trijų kambarių, tualetas, praustuvas ir vonia vienoje patalpoje, sienos su bloga garso izoliacija. Namuose nebuvo lifto. Nukeliamais chruščiovkų serijos namais buvo planuojama laikinai spręsti apgyvendinimo problemą - jie buvo apskaičiuoti 25 metų naudojimui, bet dalis ir dabar naudojama pagal paskirtį, nors ir kelia pavojų gyventojams. Nenukeliamos chruščiovkių serijos namai buvo apskaičiuoti naudoti 50 metų, vėliau tyrimai parodė, kad juos galima naudoti iki 150 metų (gerai prižiūrint ir nuolat remontuojant).

Tokio tipo namai buvusios TSRS miestuose sudaro vieną iš didžiausių namų grupių, todėl dažnai diskutuojama, ar juos renovuoti, ar nugriauti, gyventojams suteikiant kitą būstą. Dažniausiai projektai juos nugriauti net nepradedami įgyvendinti, nes šie pastatai dar turi vertę (jų vertė kelis kartus didesnė, negu žemė, ant kurios jie stovi), ir miestuose yra kitų, daug blogesnės avarinės būklės kitokio tipo namų bei žmonių, kurie išvis neturi jokio nuosavo būsto.

Chruščiovo šaldytuvas

Po virtuvės langu plytinėje chruščiovkėje, yra specifinė spintelė produktams saugoti. Išorės sienos plotis ties šia spintele paprastai yra pusė plytos, o kai kuriuose pastatų variantuose yra padaryta skylė. Šaltu metų laiku tokia spintelė buvo vietoje šaldytuvo - chruščiovkių statybos laikais šaldytuvai buvo retenybė.

Žodžių junginys „Chruščiovo šaldytuvas“ pradėtas naudoti kaip ir blokinio tipo „chruščiovkė“, dėl didelio šilumos laidumo ir žemos temperatūros žiemą.

Atsiradimo istorija

1955 m. liepos 31 d. TSKP CK (Tarybų Sąjungos komunistų partijos Centrinis komitetas) ir TSRS Ministrų Taryba priėmė nutarimą „Dėl TSRS gyvenamosios statybos vystymo“, atvėrusį kelią naujai gyvenamajai statybai.

1958 m. laukai aplink pamaskvės kaimą Čėriomušką tapo pirmąja praktine statybų aikštele, kur per trumpą laiką iš paruoštų konstrukcijų buvo statomi penkių aukštų gyvenamieji namai. Pagal kai kuriuos duomenis , pirma „chruščiovka“ buvo Grimau gatvės namas Nr. 16.

Čėriomuškos statybų patirtis buvo išplatinta per visą valstybę.

Kova su dekoracijų pertekliumi

Pirmosios „chruščiovkės“ buvo su čerpių ar šiferio stogais, bet jau turėjo tipinį išplanavimą. Kovojant su architektūrinių dekoracijų pertekliumi, vėlesni projektai turėjo pigesnius, plokščius bituminius stogus su žema palėpe, paprastai užpiltą izoliacinėmis medžiagomis ir turėjusią tik skyles ventiliacijai, pro kurias negalėjo pralįsti katės, todėl šios vietos tapo balandžių, žvirblių ir kt. paukščių lizdų sukimo vieta.

Pastatų fasaduose nėra lipdytų ornamentų ir kitų dekoratyvinių elementų, charakteringų Stalino periodo pastatams.

Nuorodos

• Vitalijus Pavlovičius Lagutenko
• Eugenijus Kalininas. „Namų statybos kombinatas Nr. 1. Keturiasdešimt penkeri – ne amžius!“ „Mokslinis-techninis progresas Maskvos statybose“, Nr. 20, 2006-05-31.
• „Chruščiovkių planavimas“
• Paskutinė Maskvos „Chruščiovkė“ taps muziejumi