Chruščiovka: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas Taccido pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (naudotojo Dirgela keitimas)
Taccido (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 8: Eilutė 8:
Tokiuose namuose buvo žemos lubos (2,5 m.), nuo vieno iki trijų kambarių, tualetas, praustuvas ir vonia vienoje patalpoje, sienos su bloga garso izoliacija. Namuose nebuvo [[liftas|lifto]]. Nukeliamais chruščiovkų serijos namais buvo planuojama laikinai spręsti apgyvendinimo problemą - jie buvo apskaičiuoti 25 metų naudojimui, bet dalis ir dabar naudojama pagal paskirtį, nors ir kelia pavojų gyventojams. Nenukeliamos chruščiovkių serijos namai buvo apskaičiuoti naudoti 50 metų, vėliau tyrimai parodė, kad juos galima naudoti iki 150 metų (gerai prižiūrint ir nuolat remontuojant).
Tokiuose namuose buvo žemos lubos (2,5 m.), nuo vieno iki trijų kambarių, tualetas, praustuvas ir vonia vienoje patalpoje, sienos su bloga garso izoliacija. Namuose nebuvo [[liftas|lifto]]. Nukeliamais chruščiovkų serijos namais buvo planuojama laikinai spręsti apgyvendinimo problemą - jie buvo apskaičiuoti 25 metų naudojimui, bet dalis ir dabar naudojama pagal paskirtį, nors ir kelia pavojų gyventojams. Nenukeliamos chruščiovkių serijos namai buvo apskaičiuoti naudoti 50 metų, vėliau tyrimai parodė, kad juos galima naudoti iki 150 metų (gerai prižiūrint ir nuolat remontuojant).


Tokio tipo namai buvusios TSRS miestuose sudaro vieną iš didžiausių namų grupių, todėl dažnai diskutuojama, ar juos renovuoti, ar nugriauti, gyventojams suteikiant kitą būstą. Dažniausiai projektai juos nugriauti net nepradedami įgyvendinti, nes šie pastatai dar turi vertę (jų vertė kelis kartus didesnė, negu žemė, ant kurios jie stovi), ir miestuose yra kitų, daug blogesnės avarinės būklės kitokio tipo namų bei žmonių, kurie išvis neturi jokio nuosavo būsto. tolimesnis likimas labai neaiškus.
Tokio tipo namai buvusios TSRS miestuose sudaro vieną iš didžiausių namų grupių, todėl dažnai diskutuojama, ar juos renovuoti, ar nugriauti, gyventojams suteikiant kitą būstą. Dažniausiai projektai juos nugriauti net nepradedami įgyvendinti, nes šie pastatai dar turi vertę (jų vertė kelis kartus didesnė, negu žemė, ant kurios jie stovi), ir miestuose yra kitų, daug blogesnės avarinės būklės kitokio tipo namų bei žmonių, kurie išvis neturi jokio nuosavo būsto. Cruščiovkės [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]] bus nugriautos.


== Chruščiovo šaldytuvas ==
== Chruščiovo šaldytuvas ==

21:56, 8 spalio 2007 versija

Blokinė chruščiovkė Tomske
Plytinė chruščiovkė Tomske
   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – Pavadinime ir tekste naudojamas barbarizmas
Jei galite, sutvarkykite.

Chruščiovkė (rus. хрущоба) – blokiniai ir plytiniai trijų-penkių aukštų namai, pagal Vitalijaus Lagutenko projektą masiškai statyti TSRS Nikitos Chruščiovo valdymo laikais.

Chruščiovkės buvo statomos nuo 1959 m. iki 1985 m.. Peterburge chruščiovkės nustotos statyti 70-aisiai metais – jas pakeitė namai-laivai. Rusijoje iš viso buvo pastatyta apie 290 mln. kv. m. bendro ploto - tai sudaro apie 10 nuošimčių viso valstybės gyvenamojo fondo [1].

Tokiuose namuose buvo žemos lubos (2,5 m.), nuo vieno iki trijų kambarių, tualetas, praustuvas ir vonia vienoje patalpoje, sienos su bloga garso izoliacija. Namuose nebuvo lifto. Nukeliamais chruščiovkų serijos namais buvo planuojama laikinai spręsti apgyvendinimo problemą - jie buvo apskaičiuoti 25 metų naudojimui, bet dalis ir dabar naudojama pagal paskirtį, nors ir kelia pavojų gyventojams. Nenukeliamos chruščiovkių serijos namai buvo apskaičiuoti naudoti 50 metų, vėliau tyrimai parodė, kad juos galima naudoti iki 150 metų (gerai prižiūrint ir nuolat remontuojant).

Tokio tipo namai buvusios TSRS miestuose sudaro vieną iš didžiausių namų grupių, todėl dažnai diskutuojama, ar juos renovuoti, ar nugriauti, gyventojams suteikiant kitą būstą. Dažniausiai projektai juos nugriauti net nepradedami įgyvendinti, nes šie pastatai dar turi vertę (jų vertė kelis kartus didesnė, negu žemė, ant kurios jie stovi), ir miestuose yra kitų, daug blogesnės avarinės būklės kitokio tipo namų bei žmonių, kurie išvis neturi jokio nuosavo būsto. Cruščiovkės Sankt Peterburge bus nugriautos.

Chruščiovo šaldytuvas

Po virtuvės langu plytinėje chruščiovkėje, yra specifinė spintelė produktams saugoti. Išorės sienos plotis ties šia spintele paprastai yra pusė plytos, o kai kuriuose pastatų variantuose yra padaryta skylė. Šaltu metų laiku tokia spintelė buvo vietoje šaldytuvo - chruščiovkių statybos laikais šaldytuvai buvo retenybė.

Žodžių junginys „Chruščiovo šaldytuvas“ pradėtas naudoti kaip ir blokinio tipo „chruščiovkė“, dėl didelio šilumos laidumo ir žemos temperatūros žiemą.

Atsiradimo istorija

1955 m. liepos 31 d. TSKP CK (Tarybų Sąjungos komunistų partijos Centrinis komitetas) ir TSRS Ministrų Taryba priėmė nutarimą „Dėl TSRS gyvenamosios statybos vystymo“, atvėrusį kelią naujai gyvenamajai statybai.

1958 m. laukai aplink pamaskvės kaimą Čėriomušką tapo pirmąja praktine statybų aikštele, kur per trumpą laiką iš paruoštų konstrukcijų buvo statomi penkių aukštų gyvenamieji namai. Pagal kai kuriuos duomenis [1], pirma „chruščiovka“ buvo Grimau gatvės namas Nr. 16.

Čėriomuškos statybų patirtis buvo išplatinta per visą valstybę.

Kova su dekoracijų pertekliumi

Pirmosios „chruščiovkės“ buvo su čerpių ar šiferio stogais, bet jau turėjo tipinį išplanavimą. Kovojant su architektūrinių dekoracijų pertekliumi, vėlesni projektai turėjo pigesnius, plokščius bituminius stogus su žema palėpe, paprastai užpiltą izoliacinėmis medžiagomis ir turėjusią tik skyles ventiliacijai, pro kurias negalėjo pralįsti katės, todėl šios vietos tapo balandžių, žvirblių ir kt. paukščių lizdų sukimo vieta.

Pastatų fasaduose nėra lipdytų ornamentų ir kitų dekoratyvinių elementų, charakteringų Stalino periodo pastatams.

Nuorodos

  1. Remiantis vietiniais gyventojais, pareiškė lenktynių Bėgantis namas organizatoriai 2006 m. Maskva