Kauno rotušė

Kauno rotušė, 2006 m.

Rotušė (XIX a., Napoleonas Orda)

Gediminaičių stulpų ženklas pietiniame fasade. XVII a.

Kauno rotušė – rotušė Kaune, Senamiestyje (Rotušės a. 15), netoli Nemuno ir Neries santakos. Pagrindinis fasadas atgręžtas į rytus. Bokšto aukštis 53 m. Rotušė yra viso miesto senamiesčio centrinė dominantė. Aplink ją susiformavo Kauno Rotušės aikštė su Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčia, Zabielų namais, Siručio rūmais, arklių pašto stoties pastatų kompleksu, Kunigų seminarijos rektorato rūmais ir Kauno Švč. Trejybės (Seminarijos) bažnyčia.

Prie įėjimo į rotušę, duobėje po stiklu yra senovinė vaško lydymo krosnis.

Istorija

Rotušės pastate įkurtas keramikos muziejus

Rotušė pradėta statyti 1542 m. pagal B. Choinauskio projektą. Manoma, kad 1562 m. ji buvo vienaaukštė, trinavė, be bokšto, netinkuotais fasadais, skliautuotais rūsiais. XVI a. antrojoje pusėje užstatytas antras aukštas, iš rytų pusės pristatytas aštuonių aukštų bokštas. Pirmojo aukšto patalpos pritaikytos prekybai ir kalėjimo sargybai, antrojo – magistratui, teismui, kanceliarijai, iždui, archyvui, bokšto rūsiai – kalėjimui, kiti rūsiai – prekėms laikyti.

1771–1780 m. pagal architekto Jono Matekerio projektą rotušė vėl rekonstruota: pastatas paaukštintas, išmūryti nauji karnizai, gotikinis bokštas iš išorės suskaidytas į penkis tarpsnius ir užstatytas šeštasis, perplanuotas vidus.

1824 m. buvusioje rotušėje įkurta stačiatikių cerkvė, vėliau – artilerijos šaudmenų sandėlis. 1838 m. rotušė pritaikyta caro laikinai rezidencijai. Tada pastatas šalia gotikos ir baroko įgavo klasicizmo bruožų.

1850 m. bokšte įrengtas ugniagesių stebėjimo punktas, 1865–1869 m. rotušėje veikė teatras, 1869–1944 m. – Kauno miesto savivaldybė, po Antrojo pasaulinio karo – Centrinio valstybinio archyvo Kauno filialas. 1951–1960 m. atiduota Kauno politechnikos instituto Statybos fakultetui. 1932 m. Rotušės aikštės ansamblis pertvarkytas.

1967 m. gegužės mėn. pristatytas projektas Rotušės restauravimui ir pritaikymui Santuokų rūmams. 1968–1973 m. pastatas restauruotas pagal architekto Žibarto Simanavičiaus projektą. Nuo 1974 m. pirmojo ir antrojo aukštų patalpos pritaikytos Santuokų rūmams, o pastato rūsiai – Keramikos muziejui. 2003 m. spalio 9 d. Kauno rotušė įtraukta į Lietuvos kultūros paminklų sąrašą.

Paskutinį kartą Rotušė buvo restauruota 2005 m. Prieš 30 metų pastatas buvo nudažytas jugoslaviškais sintetiniais nekvėpuojančiais dažais, kurie gerokai pakenkė išorinių sienų būklei. Po šiais dažais sienų tinkas pradėjo drėkti, pelyti, trūkinėti. Restauracijos metu seni dažai nuo pastato fasado buvo šalinami mechaniškai. Fasado spalva parinkta balto dramblio kaulo atspalvio, kuris yra artimiausias originaliai Kauno rotušės spalvai. Taip pat pakeisti langai, durys, lietvamzdžiai, suremontuotas bokšto laikrodis, atnaujinta vėtrungė. Darbai užtruko 8 mėnesius, atidarymas įvyko 2005 m. gruodžio 21 d.

Šiuo metu Rotušėje vyksta ne tik santuokos, bet ir priimami garbingi miesto svečiai, pasirašomos sutartys, vyksta oficialūs renginiai.

Kauno rotušėje saugoma miesto garbės svečių knyga, kurioje šiuo metu yra per 350 įrašų, tarp kurių – keturių karalių ir karalienių, trijų kunigaikščių, dvylikos prezidentų, popiežiaus Jono Pauliaus II, kardinolų, Europos miestų merų ir kitų žymių žmonių linkėjimai.

1994 m. išleistas Kauno rotušei skirtas pašto ženklas (dail. Eugenijus Gūzas).

Šaltiniai

• Antanas Pilypaitis. Kauno rotušė. – V.: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1961.
• Vytautas Levandauskas, Regina Levandauskienė, Žibartas Simanavičius. Kauno rotušės aikštė. – V.: Mintis, 1981.
• Rimantas Šermukšnis. Kauno rotušė, 1542–2010. – K.: Kopa, 2010. – 160 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-772-19-4

Nuorodos

• Nuotraukų galerija
• Kauno rotušės 3D modelis