Kauno rotušės aikštė
54°53′48″š. pl. 23°53′12″r. ilg. / 54.8967°š. pl. 23.8868°r. ilg.
Kauno rotušės aikštė – seniausioji ir pagrindinė Kauno senamiesčio aikštė. XV a. Kauno Rotušės aikštėje veikė 9 vaško lydymo krosnys. Viena jų, nuo 2002 m. yra eksponuojama.[1] Viduramžiais Rotušės aikštėje vyko turgūs, mugės, iškilmės, kiti renginiai. Kauno rotušės aikštę ir kitus senamiesčio kvartalus jungia Muziejaus, T. Daugirdo, Aleksoto, Muitinės, Vilniaus, M. Valančiaus ir A. Jakšto gatvės. Seniausias aikštės namas – Rotušės a. 2-2a, siekiantis XVI a. pradžią.[2]
Pagrindinė Rotušės aikštės dominantė – Kauno rotušė. Kauno Rotušės aikštės ansamblį sudaro:
- Kauno rotušė;
- Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčia (1720 m.) su vienuolyno pastatais (1768 m.);
- Zabielų namas (XVI a.);
- Siručio rūmai (XVIII a.)
- Arklių pašto stoties pastatų kompleksas (XIX a. pradžia; architektas J. Poussier), dabar – Ryšių istorijos muziejus;
- Kunigų seminarijos rektorato rūmai;
- Kauno Švč. Trejybės (Seminarijos) bažnyčia su bernardinų vienuolynu.
Šalia Rotušės aikštės, ties Vilniaus gatve stovi Kauno arkikatedra bazilika. 1977 m. Rotušės aikštėje atidengtas paminklas lietuvių romantizmo poetui Maironiui. 2005 m., šalia Kunigų seminarijos, atidengtas paminklas Žemaičių vyskupui Motiejui Valančiui.
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vytautas Levandauskas, Regina Levandauskienė, Žibartas Simanavičius. Kauno rotušės aikštė. – V.: Mintis, 1981.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vaško lydymo krosnį Rotušės aikštėje dengs naujas stiklas // Kauno diena, 2009 m. lapkričio 3 d. [1]
- ↑ Kaunas. Turistui apie miestą. - Aut. J. Daunienė, A. Gulbinskienė, V. Kugevičius, A. Semaška. – Vilnius, „Mintis“, 1977. // psl. 11
