Papartis (gentis): Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
7 pridėti baitai ,  prieš 1 metus
nėra keitimo aprašymo
No edit summary
[[Šakniastiebis|Šakniastiebiai]] paprastai yra ganėtinai masyvūs, 20–35 ar net 80–100 cm ilgio ir 5–10 cm skersmens. Dirvožemyje šakniastiebiai įsitvirtina 20–50 cm ilgio pridėtinėmis [[šaknis|šaknimis]].<ref name="naujalis"/> [[Stelė]] dažniausiai diktiostelės tipo. [[Lapai]], palyginti su [[pataisūnai|pataisūnų]] ir [[asiūklūnai|asiūklūnų]], santykinai stambūs. Paparčių lapų morfologinė sandara yra sudėtinga, sintelominės kilmės, atsiradę iš kelių tarpusavyje suaugusių ir suplokštėjusių telomų, juos sudaro pamatinė dalis – filopodis, arba [[lapkotis]], ir dažniausiai vieną, du ar tris kartus plunksniškai skaldytas [[lapalakštis]]. Lapams būdingas ilgai trunkantis viršūninis augimas. Paparčių lapai piltuviškais skroteliniais kuokštais po 3–15 išauga iš šakniastiebių viršūnių. Jauni lapai sraigiškai susisukę, auga viršūnėmis. Subrendę, dažniausiai dukart ar triskart plunksniškai skaldyti, sudėtingos morfologinės sandaros vasaržaliai ar visžaliai lapai yra 15–150 cm ilgio ir 5–50 cm pločio.<ref name="naujalis"/>
 
== Sporofitas ==
[[Sporofitas]] turi skiauterę ''(annulus),'' kotelį. Jis apdengtas plonu sluoksniu, kuriame atsiveria žiotis po mejozės ir išbyra sporos su perisporiu.
 
== Dauginimasis ==
Dominuojanti karta – sporofitas<ref>Nayar, B. K., and Surjit Kaur. "Gametophytes of homosporous ferns. " The Botanical Review 37.3 (1971): 295–396.</ref>. Polaiškiais vadinami gametofitai<ref>https://bsapubs.onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1002/j.1537-2197.1961.tb11619.x</ref>, kurie yra redukuoti. Nelytiškai dauginasi sporomis, kurios susidaro [[sporangė]]se (strobilų neturi), kitaip sakant paparčiai yra izosporiniai augalai. Sporangės gali būti pavienės arba telktis į grupes – [[sorai|sorus]].
[[Vaizdas:Dryopteris cristata kz01.jpg|kairėje|miniatiūra]]
 
== Gyvenimo ciklas ==
Dominuojanti karta – [[sporofitas]]<ref>Nayar, B. K., and Surjit Kaur. "Gametophytes of homosporous ferns. " The Botanical Review 37.3 (1971): 295–396.</ref>. Polaiškiai arba gametofitai, kurie yra širdiški ar plokštelės pavidalo, autotrofiniai, trumpaažiai<ref>https://bsapubs.onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1002/j.1537-2197.1961.tb11619.x</ref>. Nelytiškai dauginasi izosporinėmis sporomis, kurios susidaro [[sporangė]]se arba vegetatyviškai. Sporangės gali būti pavienės arba telktis į grupes – [[sorai|sorus]]. Sporangės turi skiauterę ''(annulus),'' kotelį. Jis apdengtas plonu sluoksniu, kuriame atsiveria žiotis po mejozės ir išbyra sporos su specifiniu dangalu – perisporiu. Subrendęs sporofitas auginabrandina [[sporos|sporas]]. Įvyksta [[mejozė]] ir sporos išsilieja iš sporangių. Iš apvaisintos sporos išauga [[gametofitas]], antkuriame kurio yrasusidaro [[anteridis|anteridžiai]] ir [[archegonė]]s. Iš anteridžio išėjęs spermatozoidas apvaisina archegonėje esančią kiaušialąstę. Susidaro [[zigota]] ir iš jos išauga jaunas sporofitas, vėliau jis subręsta ir ciklas kartojasi iš naujo.
 
== Panaudojimas ==
208

pakeitimai

Naršymo meniu