Papartis (gentis): Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 15: | Eilutė 15: | ||
[[Šakniastiebis|Šakniastiebiai]] paprastai yra ganėtinai masyvūs, 20–35 ar net 80–100 cm ilgio ir 5–10 cm skersmens. Dirvožemyje šakniastiebiai įsitvirtina 20–50 cm ilgio pridėtinėmis [[šaknis|šaknimis]].<ref name="naujalis"/> [[Stelė]] dažniausiai diktiostelės tipo. [[Lapai]], palyginti su [[pataisūnai|pataisūnų]] ir [[asiūklūnai|asiūklūnų]], santykinai stambūs. Paparčių lapų morfologinė sandara yra sudėtinga, sintelominės kilmės, atsiradę iš kelių tarpusavyje suaugusių ir suplokštėjusių telomų, juos sudaro pamatinė dalis – filopodis, arba [[lapkotis]], ir dažniausiai vieną, du ar tris kartus plunksniškai skaldytas [[lapalakštis]]. Lapams būdingas ilgai trunkantis viršūninis augimas. Paparčių lapai piltuviškais skroteliniais kuokštais po 3–15 išauga iš šakniastiebių viršūnių. Jauni lapai sraigiškai susisukę, auga viršūnėmis. Subrendę, dažniausiai dukart ar triskart plunksniškai skaldyti, sudėtingos morfologinės sandaros vasaržaliai ar visžaliai lapai yra 15–150 cm ilgio ir 5–50 cm pločio.<ref name="naujalis"/> |
[[Šakniastiebis|Šakniastiebiai]] paprastai yra ganėtinai masyvūs, 20–35 ar net 80–100 cm ilgio ir 5–10 cm skersmens. Dirvožemyje šakniastiebiai įsitvirtina 20–50 cm ilgio pridėtinėmis [[šaknis|šaknimis]].<ref name="naujalis"/> [[Stelė]] dažniausiai diktiostelės tipo. [[Lapai]], palyginti su [[pataisūnai|pataisūnų]] ir [[asiūklūnai|asiūklūnų]], santykinai stambūs. Paparčių lapų morfologinė sandara yra sudėtinga, sintelominės kilmės, atsiradę iš kelių tarpusavyje suaugusių ir suplokštėjusių telomų, juos sudaro pamatinė dalis – filopodis, arba [[lapkotis]], ir dažniausiai vieną, du ar tris kartus plunksniškai skaldytas [[lapalakštis]]. Lapams būdingas ilgai trunkantis viršūninis augimas. Paparčių lapai piltuviškais skroteliniais kuokštais po 3–15 išauga iš šakniastiebių viršūnių. Jauni lapai sraigiškai susisukę, auga viršūnėmis. Subrendę, dažniausiai dukart ar triskart plunksniškai skaldyti, sudėtingos morfologinės sandaros vasaržaliai ar visžaliai lapai yra 15–150 cm ilgio ir 5–50 cm pločio.<ref name="naujalis"/> |
||
== Sporofitas == |
|||
[[Sporofitas]] turi skiauterę ''(annulus),'' kotelį. Jis apdengtas plonu sluoksniu, kuriame atsiveria žiotis po mejozės ir išbyra sporos su perisporiu. |
|||
== Dauginimasis == |
|||
Dominuojanti karta – sporofitas<ref>Nayar, B. K., and Surjit Kaur. "Gametophytes of homosporous ferns. " The Botanical Review 37.3 (1971): 295–396.</ref>. Polaiškiais vadinami gametofitai<ref>https://bsapubs.onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1002/j.1537-2197.1961.tb11619.x</ref>, kurie yra redukuoti. Nelytiškai dauginasi sporomis, kurios susidaro [[sporangė]]se (strobilų neturi), kitaip sakant paparčiai yra izosporiniai augalai. Sporangės gali būti pavienės arba telktis į grupes – [[sorai|sorus]]. |
|||
[[Vaizdas:Dryopteris cristata kz01.jpg|kairėje|miniatiūra]] |
[[Vaizdas:Dryopteris cristata kz01.jpg|kairėje|miniatiūra]] |
||
== Gyvenimo ciklas == |
== Gyvenimo ciklas == |
||
Subrendęs sporofitas |
Dominuojanti karta – [[sporofitas]]<ref>Nayar, B. K., and Surjit Kaur. "Gametophytes of homosporous ferns. " The Botanical Review 37.3 (1971): 295–396.</ref>. Polaiškiai arba gametofitai, kurie yra širdiški ar plokštelės pavidalo, autotrofiniai, trumpaažiai<ref>https://bsapubs.onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1002/j.1537-2197.1961.tb11619.x</ref>. Nelytiškai dauginasi izosporinėmis sporomis, kurios susidaro [[sporangė]]se arba vegetatyviškai. Sporangės gali būti pavienės arba telktis į grupes – [[sorai|sorus]]. Sporangės turi skiauterę ''(annulus),'' kotelį. Jis apdengtas plonu sluoksniu, kuriame atsiveria žiotis po mejozės ir išbyra sporos su specifiniu dangalu – perisporiu. Subrendęs sporofitas brandina [[sporos|sporas]]. Įvyksta [[mejozė]] ir sporos išsilieja iš sporangių. Iš apvaisintos sporos išauga [[gametofitas]], kuriame susidaro [[anteridis|anteridžiai]] ir [[archegonė]]s. Iš anteridžio išėjęs spermatozoidas apvaisina archegonėje esančią kiaušialąstę. Susidaro [[zigota]] ir iš jos išauga jaunas sporofitas, vėliau jis subręsta ir ciklas kartojasi iš naujo. |
||
== Panaudojimas == |
== Panaudojimas == |
19:20, 1 birželio 2021 versija
Dryopteris | ||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Skėstalapis papartis (Dryopteris dilatata) | ||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
|
Papartis (Dryopteris) – šertvinių (lot. Dryopteridaceae) šeimos gentis. Daugiamečiai visžaliai arba vasaržaliai įvairaus dydžio šakniastiebiniai žoliniai augalai.[1]
Morfologija
Šakniastiebiai paprastai yra ganėtinai masyvūs, 20–35 ar net 80–100 cm ilgio ir 5–10 cm skersmens. Dirvožemyje šakniastiebiai įsitvirtina 20–50 cm ilgio pridėtinėmis šaknimis.[1] Stelė dažniausiai diktiostelės tipo. Lapai, palyginti su pataisūnų ir asiūklūnų, santykinai stambūs. Paparčių lapų morfologinė sandara yra sudėtinga, sintelominės kilmės, atsiradę iš kelių tarpusavyje suaugusių ir suplokštėjusių telomų, juos sudaro pamatinė dalis – filopodis, arba lapkotis, ir dažniausiai vieną, du ar tris kartus plunksniškai skaldytas lapalakštis. Lapams būdingas ilgai trunkantis viršūninis augimas. Paparčių lapai piltuviškais skroteliniais kuokštais po 3–15 išauga iš šakniastiebių viršūnių. Jauni lapai sraigiškai susisukę, auga viršūnėmis. Subrendę, dažniausiai dukart ar triskart plunksniškai skaldyti, sudėtingos morfologinės sandaros vasaržaliai ar visžaliai lapai yra 15–150 cm ilgio ir 5–50 cm pločio.[1]
Gyvenimo ciklas
Dominuojanti karta – sporofitas[2]. Polaiškiai arba gametofitai, kurie yra širdiški ar plokštelės pavidalo, autotrofiniai, trumpaažiai[3]. Nelytiškai dauginasi izosporinėmis sporomis, kurios susidaro sporangėse arba vegetatyviškai. Sporangės gali būti pavienės arba telktis į grupes – sorus. Sporangės turi skiauterę (annulus), kotelį. Jis apdengtas plonu sluoksniu, kuriame atsiveria žiotis po mejozės ir išbyra sporos su specifiniu dangalu – perisporiu. Subrendęs sporofitas brandina sporas. Įvyksta mejozė ir sporos išsilieja iš sporangių. Iš apvaisintos sporos išauga gametofitas, kuriame susidaro anteridžiai ir archegonės. Iš anteridžio išėjęs spermatozoidas apvaisina archegonėje esančią kiaušialąstę. Susidaro zigota ir iš jos išauga jaunas sporofitas, vėliau jis subręsta ir ciklas kartojasi iš naujo.
Panaudojimas
Augalo lapai nuodingi. Šakniastiebiai naudojami medicinoje. Kol sraigiškai susisukę, Vietname ir Kinijoje naudojami maistui. Taip pat naudojama floristikoje, namų puošybai bei trašų gamyboje.
Paplitimas
Vidutinio klimato juostoje paparčiai gausiausiai auga ūksminguose drėgnuose arba vidutinio drėgnumo miškuose[1], aptinkami Lietuvoje.
Rūšys
Lietuvoje aptinkamos rūšys:
- Kelminis papartis (lot. Dryopteris filix-mas)
- Skėstalapis papartis (Dryopteris dilatata)
- Skiauterinis papartis (Dryopteris cristata)
- Smailialapis papartis (Dryopteris carthusiana)
- Nelygialapis papartis (Dryopteris expansa)
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 NAUJALIS, Jonas Remigijus; MEŠKAUSKAITĖ, Edita; JUZĖNAS, Sigitas; MELDŽIUKIENĖ, Audronė. Botanikos praktikos darbai. Archegoniniai ir žiediniai augalai: knyga
- ↑ Nayar, B. K., and Surjit Kaur. "Gametophytes of homosporous ferns. " The Botanical Review 37.3 (1971): 295–396.
- ↑ https://bsapubs.onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1002/j.1537-2197.1961.tb11619.x