Papartis (gentis)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Dryopteris
Skėstalapis papartis (Dryopteris dilatata)
Skėstalapis papartis (Dryopteris dilatata)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Šertvūnai
(Wikispecies-logo.svg Polypodiophyta)
Klasė: Šertvainiai
(Wikispecies-logo.svg Polypodiopsida)
Šeima: Papartiniai
(Wikispecies-logo.svg Dryopteridaceae)
Gentis: Papartis
(Wikispecies-logo.svg Dryopteris)

Papartis (Dryopteris) – šertvinių (lot. Dryopteridaceae) šeimos gentis. Daugiamečiai visžaliai arba vasaržaliai įvairaus dydžio šakniastiebiniai žoliniai augalai.[1]

Morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lehrbuch der Botanik (Taf. 36) (8071721203).jpg

Šakniastiebiai paprastai yra ganėtinai masyvūs, 20–35 ar net 80–100 cm ilgio ir 5–10 cm skersmens. Dirvožemyje šakniastiebiai įsitvirtina 20–50 cm ilgio pridėtinėmis šaknimis.[1] Stelė dažniausiai diktiostelės tipo. Lapai, palyginti su pataisūnų ir asiūklūnų, santykinai stambūs. Paparčių lapų morfologinė sandara yra sudėtinga, sintelominės kilmės, atsiradę iš kelių tarpusavyje suaugusių ir suplokštėjusių telomų, juos sudaro pamatinė dalis – filopodis, arba lapkotis, ir dažniausiai vieną, du ar tris kartus plunksniškai skaldytas lapalakštis. Lapams būdingas ilgai trunkantis viršūninis augimas. Paparčių lapai piltuviškais skroteliniais kuokštais po 3–15 išauga iš šakniastiebių viršūnių. Jauni lapai sraigiškai susisukę, auga viršūnėmis. Subrendę, dažniausiai dukart ar triskart plunksniškai skaldyti, sudėtingos morfologinės sandaros vasaržaliai ar visžaliai lapai yra 15–150 cm ilgio ir 5–50 cm pločio.[1]

Dryopteris cristata kz01.jpg

Gyvenimo ciklas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dominuojanti karta – sporofitas. Polaiškiai arba gametofitai, kurie yra širdiški ar plokštelės pavidalo, autotrofiniai, trumpaažiai[2]. Nelytiškai dauginasi izosporinėmis sporomis, kurios susidaro sporangėse arba vegetatyviškai. Sporangės gali būti pavienės arba telktis į grupes – sorus. Sporangės turi skiauterę (annulus), kotelį. Jis apdengtas plonu sluoksniu, kuriame atsiveria žiotis po mejozės ir išbyra sporos su specifiniu dangalu – perisporiu. Subrendęs sporofitas brandina sporas. Įvyksta mejozė ir sporos išsilieja iš sporangių. Iš apvaisintos sporos išauga gametofitas, kuriame susidaro anteridžiai ir archegonės. Iš anteridžio išėjęs spermatozoidas apvaisina archegonėje esančią kiaušialąstę. Susidaro zigota ir iš jos išauga jaunas sporofitas, vėliau jis subręsta ir ciklas kartojasi iš naujo.

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Augalo lapai nuodingi. Šakniastiebiai naudojami medicinoje, yra duomenų apie įvairių genties rūšių priešuždegiminį ir antioksidacinį poveikį[3]. Kol sraigiškai susisukę, Vietname ir Kinijoje naudojami maistui. Taip pat naudojama floristikoje, namų puošybai bei trašų gamyboje.

Dryopteris celsa NBG LR.jpg

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vidutinio klimato juostoje paparčiai gausiausiai auga ūksminguose drėgnuose arba vidutinio drėgnumo miškuose[1], aptinkami Lietuvoje.

Rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje aptinkamos rūšys:

Commons-logo.svg

Vikiteka

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 NAUJALIS, Jonas Remigijus; MEŠKAUSKAITĖ, Edita; JUZĖNAS, Sigitas; MELDŽIUKIENĖ, Audronė. Botanikos praktikos darbai. Archegoniniai ir žiediniai augalai: knyga
  2. Nayar, B. K., and Surjit Kaur. "Gametophytes of homosporous ferns. " The Botanical Review 37.3 (1971): 295–396.
  3. Jan Sher, Gul Jan, Cai zhiquan, Muhammad Israr, Farzana Gul, Siraj Khan, Muddaser Shah and Shakir Ullah, 2018: Analgesic, anti-inflammatory, antioxidant activity and phytochemical screening of Dryopteris blanfordii plant. - Journal of Pharmacognosy and Phytochemistry 7(3): 536-541.
  4. Gudžinskas Z. 1999: Lietuvos induočiai augalai. - Vilnius