Papartis (gentis): Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Nestea (aptarimas | indėlis)
50 542 keitimai
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2006 m. birželio}}
{{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = Dryopteris}}
{{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = Dryopteris}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Dropteris dilatata 1.jpg|260px|Skėstalapis papartis (''Dryopteris dilatata'')]] | caption = Skėstalapis papartis (''Dryopteris dilatata'')}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Dropteris dilatata 1.jpg|260px|Skėstalapis papartis (''Dryopteris dilatata'')]] | caption = Skėstalapis papartis (''Dryopteris dilatata'')}}
Eilutė 10: Eilutė 9:
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_pabaiga}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Papartis''' (''Dryopteris'') – [[Šertvainiai|šertvinių]] ({{La|Dryopteridaceae}}) šeimos gentis. Daugiamečiai visžaliai arba vasaržaliai įvairaus dydžio šakniastiebiniai žoliniai augalai.<ref>NAUJALIS, Jonas Remigijus; MEŠKAUSKAITĖ, Edita; JUZĖNAS, Sigitas; MELDŽIUKIENĖ, Audronė. ''Botanikos praktikos darbai. Archegoniniai ir žiediniai augalai'': knyga</ref>
'''Papartis''' (''Dryopteris'') – [[Šertvainiai|šertvinių]] ({{La|Dryopteridaceae}}) šeimos gentis. Daugiamečiai visžaliai arba vasaržaliai įvairaus dydžio šakniastiebiniai žoliniai augalai.<ref name="naujalis">NAUJALIS, Jonas Remigijus; MEŠKAUSKAITĖ, Edita; JUZĖNAS, Sigitas; MELDŽIUKIENĖ, Audronė. ''Botanikos praktikos darbai. Archegoniniai ir žiediniai augalai'': knyga</ref>


== Morfologija ==
== Morfologija ==
[[Vaizdas:Lehrbuch der Botanik (Taf. 36) (8071721203).jpg|kairėje|miniatiūra|341x341px]]
[[Vaizdas:Lehrbuch der Botanik (Taf. 36) (8071721203).jpg|kairėje|miniatiūra]]
Šakniastiebiai paprastai yra ganėtinai masyvūs, 20–35 ar net 80–100 cm ilgio ir 5–10 cm skersmens. Dirvožemyje šakniastiebiai įsitvirtina 20–50 cm ilgio pridėtinėmis šaknimis.<ref>NAUJALIS, Jonas Remigijus; MEŠKAUSKAITĖ, Edita; JUZĖNAS, Sigitas; MELDŽIUKIENĖ, Audronė. ''Botanikos praktikos darbai. Archegoniniai ir žiediniai augalai'': knyga </ref> Stelė dažniausiai diktiostelės tipo. Lapai, palyginti su pataisūnų ir asiūklūnų, santykinai stambūs. Paparčių lapų morfologinė sandara yra sudėtinga, sintelominės kilmės, atsiradę iš kelių tarpusavyje suaugusių ir suplokštėjusių telomų, juos sudaro pamatinė dalis – filopodis, arba lapkotis, ir dažniausiai vieną, du ar tris kartus plunksniškai skaldytas lapalakštis. Lapams būdingas ilgai trunkantis viršūninis augimas. Paparčių lapai piltuviškais skroteliniais kuokštais po 3–15 išauga iš šakniastiebių viršūnių. Jauni lapai sraigiškai susisukę, auga viršūnėmis. Subrendę, dažniausiai dukart ar triskart plunksniškai skaldyti, sudėtingos morfologinės sandaros vasaržaliai ar visžaliai lapai yra 15–150 cm ilgio ir 5–50 cm pločio.<ref>NAUJALIS, Jonas Remigijus; MEŠKAUSKAITĖ, Edita; JUZĖNAS, Sigitas; MELDŽIUKIENĖ, Audronė. ''Botanikos praktikos darbai. Archegoniniai ir žiediniai augalai'': knyga</ref>
[[Šakniastiebis|Šakniastiebiai]] paprastai yra ganėtinai masyvūs, 20–35 ar net 80–100 cm ilgio ir 5–10 cm skersmens. Dirvožemyje šakniastiebiai įsitvirtina 20–50 cm ilgio pridėtinėmis [[šaknis|šaknimis]].<ref name="naujalis"/> [[Stelė]] dažniausiai diktiostelės tipo. [[Lapai]], palyginti su [[pataisūnai|pataisūnų]] ir [[asiūklūnai|asiūklūnų]], santykinai stambūs. Paparčių lapų morfologinė sandara yra sudėtinga, sintelominės kilmės, atsiradę iš kelių tarpusavyje suaugusių ir suplokštėjusių telomų, juos sudaro pamatinė dalis – filopodis, arba [[lapkotis]], ir dažniausiai vieną, du ar tris kartus plunksniškai skaldytas [[lapalakštis]]. Lapams būdingas ilgai trunkantis viršūninis augimas. Paparčių lapai piltuviškais skroteliniais kuokštais po 3–15 išauga iš šakniastiebių viršūnių. Jauni lapai sraigiškai susisukę, auga viršūnėmis. Subrendę, dažniausiai dukart ar triskart plunksniškai skaldyti, sudėtingos morfologinės sandaros vasaržaliai ar visžaliai lapai yra 15–150 cm ilgio ir 5–50 cm pločio.<ref name="naujalis"/>


== Sporofitas ==
== Sporofitas ==
Sporofitas turi skiauterę ''(annulus),'' kotelį. Jis apdengtas plonu sluoksniu, kuriame atsiveria žiotis po mejozės ir išbyra sporos su perisporiu.
[[Sporofitas]] turi skiauterę ''(annulus),'' kotelį. Jis apdengtas plonu sluoksniu, kuriame atsiveria žiotis po mejozės ir išbyra sporos su perisporiu.


== Dauginimasis ==
== Dauginimasis ==
Dominuojanti karta – sporofitas<ref>Nayar, B. K., and Surjit Kaur. "Gametophytes of homosporous ferns." The Botanical Review 37.3 (1971): 295-396.</ref>. Polaiškiais vadinami gametofitai<ref>https://bsapubs.onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1002/j.1537-2197.1961.tb11619.x</ref>, kurie yra redukuoti. Nelytiškai dauginasi sporomis, kurios susidaro sporangėse (strobilų neturi), kitaip sakant paparčiai yra izosporiniai augalai. Sporangės gali būti pavienės arba telktis į grupes – sorus.
Dominuojanti karta – sporofitas<ref>Nayar, B. K., and Surjit Kaur. "Gametophytes of homosporous ferns. " The Botanical Review 37.3 (1971): 295–396.</ref>. Polaiškiais vadinami gametofitai<ref>https://bsapubs.onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1002/j.1537-2197.1961.tb11619.x</ref>, kurie yra redukuoti. Nelytiškai dauginasi sporomis, kurios susidaro [[sporangė]]se (strobilų neturi), kitaip sakant paparčiai yra izosporiniai augalai. Sporangės gali būti pavienės arba telktis į grupes – [[sorai|sorus]].
[[Vaizdas:Dryopteris cristata kz01.jpg|kairėje|miniatiūra]]
[[Vaizdas:Dryopteris cristata kz01.jpg|kairėje|miniatiūra]]


== Gyvenimo ciklas ==
== Gyvenimo ciklas ==
Subrendęs sporofitas augina sporas. Įvyksta mejozė ir sporos išsilieja iš sporangių. Iš apvaisintos sporos išauga gametofitas ant kurio yra anteridžiai ir archegonės. Iš anteridžio išėjęs spermatozoidas apvaisina archegonėje esančią kiaušialąstę. Susidaro zigota ir iš jos išauga jaunas sporofitas, vėliau jis subręsta ir ciklas kartojasi iš naujo.
Subrendęs sporofitas augina [[sporos|sporas]]. Įvyksta [[mejozė]] ir sporos išsilieja iš sporangių. Iš apvaisintos sporos išauga [[gametofitas]], ant kurio yra [[anteridis|anteridžiai]] ir [[archegonė]]s. Iš anteridžio išėjęs spermatozoidas apvaisina archegonėje esančią kiaušialąstę. Susidaro [[zigota]] ir iš jos išauga jaunas sporofitas, vėliau jis subręsta ir ciklas kartojasi iš naujo.


== Panaudojimas ==
== Panaudojimas ==
Augalo lapai nuodingi. Šakniastiebiai naudojami medicinoje. Kol sraigiškai susisukę, Vietname ir Kinijoje naudojami maistui. Taip pat naudojama floristikoje, namų puošybai, bei trašų gamyboje.[[Vaizdas:Dryopteris celsa NBG LR.jpg|miniatiūra]]
Augalo lapai nuodingi. Šakniastiebiai naudojami medicinoje. Kol sraigiškai susisukę, Vietname ir Kinijoje naudojami maistui. Taip pat naudojama floristikoje, namų puošybai bei trašų gamyboje.[[Vaizdas:Dryopteris celsa NBG LR.jpg|miniatiūra]]


== Paplitimas ==
== Paplitimas ==
Vidutinio klimato juostoje paparčiai gausiausiai auga ūksminguose drėgnuose arba vidutinio drėgnumo miškuose<ref>NAUJALIS, Jonas Remigijus; MEŠKAUSKAITĖ, Edita; JUZĖNAS, Sigitas; MELDŽIUKIENĖ, Audronė. ''Botanikos praktikos darbai. Archegoniniai ir žiediniai augalai'': knyga</ref>, aptinkami Lietuvoje.
Vidutinio klimato juostoje paparčiai gausiausiai auga ūksminguose drėgnuose arba vidutinio drėgnumo miškuose<ref name="naujalis"/>, aptinkami Lietuvoje.


==Rūšys ==
== Rūšys ==
Lietuvoje aptinkamos rūšys:
Lietuvoje aptinkamos rūšys:
*[[Kelminis papartis]] ({{La|Dryopteris filix-mas}})
* [[Kelminis papartis]] ({{La|Dryopteris filix-mas}})
*[[Skėstalapis papartis]] (''Dryopteris dilatata'')
* [[Skėstalapis papartis]] (''Dryopteris dilatata'')
*[[Skiauterinis papartis]] (''Dryopteris cristata'')
* [[Skiauterinis papartis]] (''Dryopteris cristata'')
*[[Smailialapis papartis]] (''Dryopteris carthusiana'')
* [[Smailialapis papartis]] (''Dryopteris carthusiana'')
*[[Nelygialapis papartis]] (''Dryopteris expansa'')
* [[Nelygialapis papartis]] (''Dryopteris expansa'')
⚫
{{Commons|Dryopteris}}

== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
⚫
{{išn}}
<references group="Nayar, B. K., and Surjit Kaur. &quot;Gametophytes of homosporous ferns.&quot; The Botanical Review 37.3 (1971): 295-396." responsive="" />
<references />
⚫
{{main}}
<references group="Nayar, B. K., and Surjit Kaur. &quot;Gametophytes of homosporous ferns.&quot; The Botanical Review 37.3 (1971): 295-396." />
<references group="Nayar, B. K., and Surjit Kaur. &quot;Gametophytes of homosporous ferns.&quot; The Botanical Review 37.3 (1971): 295-396." />
⚫
{{Commons|Dryopteris}}


[[Kategorija:Papartiniai]]
[[Kategorija:Papartiniai]]

12:42, 30 gegužės 2021 versija

Dryopteris
Skėstalapis papartis (Dryopteris dilatata)
Skėstalapis papartis (Dryopteris dilatata)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Šertvūnai
( Polypodiophyta)
Klasė: Šertvainiai
( Polypodiopsida)
Šeima: Papartiniai
( Dryopteridaceae)
Gentis: Papartis
( Dryopteris)

Papartis (Dryopteris) – šertvinių (lot. Dryopteridaceae) šeimos gentis. Daugiamečiai visžaliai arba vasaržaliai įvairaus dydžio šakniastiebiniai žoliniai augalai.[1]

Morfologija

Šakniastiebiai paprastai yra ganėtinai masyvūs, 20–35 ar net 80–100 cm ilgio ir 5–10 cm skersmens. Dirvožemyje šakniastiebiai įsitvirtina 20–50 cm ilgio pridėtinėmis šaknimis.[1] Stelė dažniausiai diktiostelės tipo. Lapai, palyginti su pataisūnų ir asiūklūnų, santykinai stambūs. Paparčių lapų morfologinė sandara yra sudėtinga, sintelominės kilmės, atsiradę iš kelių tarpusavyje suaugusių ir suplokštėjusių telomų, juos sudaro pamatinė dalis – filopodis, arba lapkotis, ir dažniausiai vieną, du ar tris kartus plunksniškai skaldytas lapalakštis. Lapams būdingas ilgai trunkantis viršūninis augimas. Paparčių lapai piltuviškais skroteliniais kuokštais po 3–15 išauga iš šakniastiebių viršūnių. Jauni lapai sraigiškai susisukę, auga viršūnėmis. Subrendę, dažniausiai dukart ar triskart plunksniškai skaldyti, sudėtingos morfologinės sandaros vasaržaliai ar visžaliai lapai yra 15–150 cm ilgio ir 5–50 cm pločio.[1]

Sporofitas

Sporofitas turi skiauterę (annulus), kotelį. Jis apdengtas plonu sluoksniu, kuriame atsiveria žiotis po mejozės ir išbyra sporos su perisporiu.

Dauginimasis

Dominuojanti karta – sporofitas[2]. Polaiškiais vadinami gametofitai[3], kurie yra redukuoti. Nelytiškai dauginasi sporomis, kurios susidaro sporangėse (strobilų neturi), kitaip sakant paparčiai yra izosporiniai augalai. Sporangės gali būti pavienės arba telktis į grupes – sorus.

Gyvenimo ciklas

Subrendęs sporofitas augina sporas. Įvyksta mejozė ir sporos išsilieja iš sporangių. Iš apvaisintos sporos išauga gametofitas, ant kurio yra anteridžiai ir archegonės. Iš anteridžio išėjęs spermatozoidas apvaisina archegonėje esančią kiaušialąstę. Susidaro zigota ir iš jos išauga jaunas sporofitas, vėliau jis subręsta ir ciklas kartojasi iš naujo.

Panaudojimas

Augalo lapai nuodingi. Šakniastiebiai naudojami medicinoje. Kol sraigiškai susisukę, Vietname ir Kinijoje naudojami maistui. Taip pat naudojama floristikoje, namų puošybai bei trašų gamyboje.

Paplitimas

Vidutinio klimato juostoje paparčiai gausiausiai auga ūksminguose drėgnuose arba vidutinio drėgnumo miškuose[1], aptinkami Lietuvoje.

Rūšys

Lietuvoje aptinkamos rūšys:

Vikiteka: Papartis (gentis) – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šaltiniai

  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 NAUJALIS, Jonas Remigijus; MEŠKAUSKAITĖ, Edita; JUZĖNAS, Sigitas; MELDŽIUKIENĖ, Audronė. Botanikos praktikos darbai. Archegoniniai ir žiediniai augalai: knyga
  2. ↑ Nayar, B. K., and Surjit Kaur. "Gametophytes of homosporous ferns. " The Botanical Review 37.3 (1971): 295–396.
  3. ↑ https://bsapubs.onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1002/j.1537-2197.1961.tb11619.x
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Papartis_(gentis)&oldid=6254409"