Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 54°54′02.1″ š. pl. 23°55′00.2″ r. ilg. / 54.900583°š. pl. 23.916722°r. ilg. / 54.900583; 23.916722
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 46: Eilutė 46:
* Tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės tyrimų (vadovė [[Ineta Dabašinskienė]])
* Tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės tyrimų (vadovė [[Ineta Dabašinskienė]])
== Studijų programos ==
== Studijų programos ==
2019 m. fakultetas turėjo 10 bakalauro, 9 magistrantūros ir 4 doktorantūros programas.
2021 m. fakultetas turėjo 10 bakalauro, 9 magistrantūros ir 4 doktorantūros studijų programas.

=== Bakalauro ===
=== Bakalauro ===
* Anglų filologija
* Anglų filologija
*Filosofija
* Anglų ir vokiečių filologija
*Filosofija ir politinė kritika
* Frankofonijos šalių kalba ir kultūra
* Frankofonijos šalių kalba ir kultūra
* Istorija
* Istorija
Eilutė 59: Eilutė 59:
* Vokiečių kalba ir komunikacija
* Vokiečių kalba ir komunikacija
=== Magistrantūros ===
=== Magistrantūros ===
* Literatūra ir spauda
* Literatūra kūryba, kritika ir komunikacija
* Lyginamosios kultūrų studijos (nuotolinės)
* Lyginamosios kultūrų studijos (nuotolinės)
* Modernioji lingvistika
* Modernioji lingvistika
Eilutė 67: Eilutė 67:
* Taikomoji anglų kalbotyra
* Taikomoji anglų kalbotyra
* Vidurio Rytų Europos ir Lietuvos istorijos studijos
* Vidurio Rytų Europos ir Lietuvos istorijos studijos
* Vokiečių verslo kalba ir komunikacija
=== Doktorantūros ===
=== Doktorantūros ===
* Filosofija
* Filosofija

15:56, 22 vasario 2021 versija

54°54′02.1″ š. pl. 23°55′00.2″ r. ilg. / 54.900583°š. pl. 23.916722°r. ilg. / 54.900583; 23.916722

Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas
Įkurtas1989 m.
Dekanasdoc. dr. Rūta Eidukevičienė
Darbuotojų57
Studentų991 (2017 m.)
VietaKaunas, V. Putvinskio g. 23
Svetainėhmf.vdu.lt

Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas (VDU HMF) – VDU struktūrinis padalinys, turintis fakulteto statusą. Fakultetas įsikūręs Kaune, V. Putvinskio g. 23.

Fakulteto dekanė – doc. dr. Rūta Eidukevičienė.

Raida

Fakulteto istorijos pradžia yra 1920 m., kuomet 1920 m. sausio 27 d. lietuvių inteligentija oficialiai įsteigė Aukštuosius kursus, kuriuos sudarė šeši skyriai: humanitarinis, juridinis (teisinis), gamtos, medicinos, matematikos ir fizikos bei technikos[1]. 1922 m. įsteigus Lietuvos universitetą, Humanitarinis skyrius tapo Humanitariniu fakultetu.

Nuo pat įkūrimo LU Humanitarinis fakultetas tapo svarbiu šalies intelektualinio gyvenimo centru. Čia dirbo ir dėstytojavo tuometiniai Lietuvos intelektualai, tokie kaip Juozas Tumas-Vaižgantas, Zenonas Ivinskis, Mykolas Biržiška, Balys Sruoga, Vladas Dubas ir kiti to meto šviesuoliai. Fakulteto bendruomenėje dalyvavo ir užsieniečiai, tokie kaip šveicaras Alfredas Sennas, vokietis Horstas Engertas, rusai Levas Karsavinas, Ivanas Lappo, suomis Vosylius Sezemanas[2]. Fakultete buvo išleisti pirmieji vadovėliai lietuvių kalba, formavosi lietuviška mokslo terminologija.

1930 m. HMF buvo patvirtintos 12 katedrų[3]. Padedant atkurti Vilniaus universitetą, 1940 m. pradžioje iš VDU į sostinę buvo perkelti Humanitarinių mokslų ir Teisių fakultetai, todėl VDU HMF profesūra bei bibliotekos fondai tapo pagrindu, ant kurio formavosi VU humanitariniai mokslai.

1989 m. atkuriant VDU, Humanitarinių mokslų fakultetas buvo įsteigtas tarp pirmųjų atkurtojo universiteto fakultetų. Kadangi sovietmečiu VDU uždarius, Kaune nebeliko humanitarikos židinio, jo atkūrimas žymėjo ir humanitarikos atkūrimą Kaune.

Tarp pirmųjų fakulteto dekanų buvo lietuviai išeiviai Bronius Vaškelis ir Kęstutis Žygas. Tarp žymesniųjų atkurtojo VDU HMF dėstytojų bei mokslininkų buvo Egidijus Aleksandravičius, Alvydas Butkus, Ineta Dabašinskienė, Asta Gustaitienė, Rūstis Kamuntavičius, Zigmantas Kiaupa, Rūta Marcinkevičienė (Petrauskaitė), Jonas Vaičenonis, Norbertas Vėlius, Aurelijus Zykas ir kt.

Ilgą laiką po atkūrimo VDU HMF buvo įsikūręs pastate esančiame adresu Donelaičio g. 52, o nuo 2016 m. fakultetas užima pastato esančio Putvinskio g. 23 dalį: 2-4 aukštus.

Struktūra

2019 metais fakultetą sudarė 4 katedros, 1 institutas ir 7 centrai.

Katedros

Institutai

Centrai

Studijų programos

2021 m. fakultetas turėjo 10 bakalauro, 9 magistrantūros ir 4 doktorantūros studijų programas.

Bakalauro

  • Anglų filologija
  • Filosofija
  • Frankofonijos šalių kalba ir kultūra
  • Istorija
  • Italistika ir romanų kalbos
  • Lietuvių filologija ir leidyba
  • Rytų Azijos šalių kultūros ir kalbos
  • Skandinavijos šalių kultūros ir kalbos
  • Vokiečių kalba ir komunikacija

Magistrantūros

  • Literatūra kūryba, kritika ir komunikacija
  • Lyginamosios kultūrų studijos (nuotolinės)
  • Modernioji lingvistika
  • Praktinė filosofija
  • Rytų Azijos regiono studijos (anglų k.)
  • Sociolingvistika ir daugiakalbystė (Jungtinė studijų programa, anglų k.)
  • Taikomoji anglų kalbotyra
  • Vidurio Rytų Europos ir Lietuvos istorijos studijos

Doktorantūros

  • Filosofija
  • Filologija
  • Istorija
  • Etnologija

Dekanų sąrašas (nepilnas)

(1940-1989 m. Fakultetas neveikė)

Absolventai

  • Dainius Babilas (g. 1979) – kultūros, jaunimo ir tautinių mažumų projektų vadovas, keliautojas, Kauno įvairių tautų kultūrų centro direktorius (nuo 2004).
  • Jurgis Blekaitis (1917-2007) – žymus lietuvių aktorius, poetas, teatrologas.
  • Bernardas Brazdžionis (1907-2002) – žymus lietuvių prozininkas, poetas, dramaturgas, spaudos darbuotojas, muziejininkas, literatūros kritikas.
  • Arūnas Gelūnas (g. 1968) - dailininkas, filosofas, politikas.
  • Andrius Kupčinskas (g. 1975) – politinis bei visuomenės veikėjas, Kauno miesto meras (2007-2015).
  • Henrikas Radauskas (1910-1970) – lietuvių poetas, vertėjas, pirmasis modernistas, egzodo autorius.
  • Jonas Vaičenonis (g. 1969) - istorikas, VDU profesorius.
  • Ingrida Veliutė (g. 1979) - kultūrologė, paveldo tyrinėtoja, LR kultūros viceministrė (nuo 2019).
  • Antanas Venclova (1906-1971) – lietuvių poetas, prozininkas, literatūros kritikas, vertėjas, tarybinis visuomenės ir politikos veikėjas.

Nuorodos

Literatūra ir šaltiniai

Nuorodos