Alvydas Butkus
| Alvydas Butkus | |
|---|---|
| Gimė | 1950 m. liepos 9 d. Kaunas |
| Veikla | kalbininkas, baltistas |
| Organizacijos | VDU Humanitarinių mokslų fakultetas |
| Alma mater | VU Kauno vakarinis fakultetas |
| Žinomas (-a) už | Lietuvos ir Latvijos forumas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
Alvydas Butkus (g. 1950 m. liepos 9 d. Kaune) – Lietuvos kalbininkas, baltistas,[1][2][3] habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas“ pirmininkas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1968 m. baigė Kauno I vidurinę mokyklą (dab. „Aušros“ gimnazija). 1969–1975 m. Lietuvos miškų instituto laborantas, 1975 m. Kauno prekybos reklamos biuro redaktorius. 1975 m. baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete (dab. VU Kauno fakultetas). 1976–1990 m. dirbo VU KVF Lietuvių kalbos ir literatūros katedroje, dėstė lietuvių dialektologiją, akcentologiją, kalbos kultūrą, latvių kalbą. Nuo 1976 m. asistentas, nuo 1986 m. vyr. dėstytojas, nuo 1989 m. docentas (ėjo pareigas). 1984 m. apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją „Lietuvių pravardės“ (mokslinis vadovas prof. Zigmas Zinkevičius).
Stažavosi Latvijos universitete (1980, 1998, 2004, 2016 m.), Tartu universitete (1984 m.), Upsalos universitete (1992 m.).
Nuo 1988 m. aktyviai įsitraukė į Sąjūdžio veiklą, buvo Kauno iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio I Seimo narys (1988–1990 m.). VDU Atkuriamosios tarybos, vėliau Atkuriamojo Senato narys (1990–1996 m.). Inicijavo lituanistikos studijų atkūrimą Vytauto Didžiojo universitete, į kurį drauge su savo studentais perėjo iš VU KHF.
1990–1993 m. vadovavo VDU Lituanistikos katedrai, 1993–1995 m. Lietuvių kalbos katedros pagrindinėms studijoms, 1994–2020 m. vadovavo VDU Letonikos centrui. Nuo 1994 m. docentas. 2009 m. atliko habilitacijos procedūrą (gintasis darbas – „Nominacija ir identitetas“). Nuo 2011 m. profesorius (eina pareigas). Rūpinosi VDU ir Latvijos universitetų studentų mainais – pirmieji įvyko 1991 m. pavasarį. Jo iniciatyva VDU pasirašė sutartis su Latvijos universitetu, Latvijos kultūros akademija, Daugpilio universitetu, Rėzeknės aukštąja mokykla, Liepojos universitetu, taip pat su Stokholmo universitetu. Yra skaitęs paskaitų minėtuose universitetuose, taip pat Helsinkio ir Tamperės (Suomija) universitetuose.
1997 m. buvo išrinktas Tarptautinės onomastų tarybos (Leuven, Belgija) nariu. Nuo 2007 m. vadovauja asociacijai „Lietuvos ir Latvijos forumas“.
Nuo 2023 m. spalio mėn. – VDU asocijuotas emeritas.
Domisi folkloru. 1979 m. VU Kauno vakariniame fakultete įkūrė studentų folklorinį ansamblį (vėliau pavadintą „Uosinta“) ir kurį laiką jam vadovavo. 1990 m. įkūrė VDU folklorinį ansamblį.
Valstybiniai apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 2011 – Baltijos Asamblėjos medalis,
- 2003 – ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžius,
- 2000 – Latvijos Trijų Žvaigždžių ordino Karininko kryžius,
- 2000 – Lietuvos nepriklausomybės medalis.
Doctor honoris causa[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 2018 – Daugpilio universiteto (Latvija) garbės daktaras.
Premijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 2019 – Lietuvos URM ir Latvijos URM Baltų premija.
- 2017–1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Donato Malinausko premija.
Stipendijos:[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 2016 – Latvijos švietimo ir mokslo ministerijos stipendija semestro stažuotei Latvijos universitete (Ryga).
- 2004 – Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos stipendija pusmečio stažuotei Latvijos universitete (Ryga).
- 1992 – Švedų instituto (Swedish Institute) stipendija metinei stažuotei Upsalos universitete.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paskelbė per 200 straipsnių onomastikos, kalbos kultūros, kalbos politikos, tautinių mažumų politikos, tarpvalstybinių santykių ir kt. klausimais. Surengė apie 50 dialektologinių, vardyno, tautosakos ekspedicijų. Žurnalo „Žiemgala”, laikraščio „Voruta“ redkolegijos narys.
Išleistos knygos:
- Baltų filologijos įvadas (iliustracijos) (Kaunas: Aesti, 2013 m.)
- Lietuvių-latvių, latvių-lietuvių kalbų žodynas (Kaunas: Aesti, 2011 m.)
- Nominacija ir identitetas (Kaunas: VDU leidykla, 2009 m.)
- Sparnuotieji žodžiai (Kaunas: Aesti, 2009 m.)
- Lietuvių pravardžių atvirkštinis žodynas (Kaunas: Aesti, 2009 m.)
- Baltiškos impresijos (Kaunas: Aesti, 2008 m., spaustuvinis papildytas variantas 2012 m.)
- Čekų-latvių-lietuvių kalbų vadovas (Praha, 2008 m.; bendraautoriai A. Sarkanis, D. Šelelyová),
- Latvių kalba: gramatika ir pratimai (Kaunas: Aesti, 2005, 2008 m.)
- Latvių-lietuvių kalbų žodynas (Kaunas: Aesti, 2003 m.)
- Latviai (Kaunas: Aesti, 1995 m.)
- Lietuvių-latvių kalbų vadovas (Vilnius: Mokslas, 1987 m.; Kaunas: Aesti, 1996, 2002, 2013 m.; pirmieji du leidimai parengti drauge su Albertu Sarkaniu)
- Lietuvių pravardės (Kaunas: Aesti, 1995 m.)
- Mūsų broliai latviai (Vilnius: Mokslas, 1990 m.)
Verčia latvių grožinę literatūrą. Pirmieji vertimai iš latvių kalbos periodikoje pasirodė 1976 m. Paskelbė I. Zieduonio, E. Rudzyčio, J. Laganovskio ir kt. autorių kūrinių. Išleido H. Galinio apysaką „Laikas sėti rugius“ (Vilnius: Vyturys, 1986 m.), latvių novelių rinkinį jaunimui „Namas su kiškio ausimis“ (Kaunas: Aesti, 2001 m.).
1994 m. įsteigė nuosavą leidyklą „Aesti“ mokslinei literatūrai leisti, kurioje, be savo knygų, leidžia humanitarinę ir gamtos mokslų literatūrą. 1995–2021 m. leidykloje buvo leidžiamas tarptautinis žurnalas „Baltic Forestry“.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Alvydas Butkus. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-03-30.
- ↑ Lietuvių kalbos enciklopedija, red. Vytautas Ambrazas, Aleksas Girdenis, Kazys Morkūnas… [et. al.], Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 1999. P. 121. Antrasis patikslintas ir papildytas leidimas (sudarė Kazys Morkūnas, redagavo Vytautas Ambrazas). 2008. P. 105.
- ↑ Laimonas Inis. Esu toks, koks esu. Kaunas, 2000. P. 32-35.