Naujojo Sibiro salos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

Dabartinė 16:14, 11 vasario 2021 versija

Naujojo Sibiro salos (rus. Новосибирские острова) – archipelagas Rytų Sibiro šiaurinėje pakrantėje, tarp Laptevų ir Rytų Sibiro jūrų. Įeina į Jakutijos Respublikos sudėtį. Bendras plotas – apie 38 tūkst. km².^[1]

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naujojo Sibiro saloms priklauso Anžu salos, kurių plotas maždaug apie 29 000 km², jos susideda iš:

Kotelno sala (о. Коте́льный) 11 700 km² ir
Fadejevo sala (о. Фадде́евский) 5300 km²
- Kurios taip pat vadinamos Bungės Žemė (земля́ Бу́нге) 6200 km² (kartais apsemiamos jūros)
Naujojo Sibiro sala (о. Но́вая Сиби́рь) 6200 km²
Belkovo sala (о. Бельковский) 500 km²

Į pietus ir arčiau Sibiro žemyninės dalies išsidėsčiusios Liachovo salos (6100 km²):

Didžioji Liachovo sala (о. Большо́й Ля́ховский) 4600 km²
Mažoji Liachovo sala (о. Ма́лый Ля́ховский) 1325 km²
Stolbovojaus sala (о. Столбово́й) 170 km²
Semionovo sala (о. Семёновский) 5 km²

Mažosios De Longo salos (228 km²) išsidėsčiusios Naujojo Sibiro šiaurės rytuose:

Žanetos sala (о. Жанне́тты)
Henrietos sala (о. Генрие́тты)
Beneto sala (о. Бе́ннетта)
Vilkickio sala (о. Вильки́цкого)
Žochovo sala (о. Жо́хова)

Reljefas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dauguma iš archipelago salų yra gana žemai ir susideda iš blogai sukibusių nuosėdinių uolienų. Jo vakarinė dalis susideda iš klinčių ir skalūno. Aukščiausias taškas – 374 m (Malakatin Taso kalnas, Kotelno saloje). Klimatas yra arktinis ir atšiaurus. Sniegas paviršių dengia 9 mėnesius per metus.

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vidutinė temperatūra sausį: nuo −28 °C iki −31 °C
Temperatūra liepą: pakrantėse Ledinis arktinis vanduo padaro temperatūra reliatyviai žemą. Vidutinė maksimali temperatūra yra: nuo +8 °C iki +11 °C Ir vidutinė žemiausia temperatūra: nuo -3 °C iki +1 °C.

Salų viduje vidutinė maksimali temperatūra liepą yra: nuo +16 °C iki +19 °C ir vidutinė žemiausia: nuo +3 °C to +6 °C.

Krituliai: iki 132 mm per metus

Amžinasis įšalas ir požeminis ledas labai paplitę po visą teritoriją. Salų paviršius yra padengtas arktinės tundros augmenija ir gausybe ežerų.

Pirmoji žinia apie Naujojo Sibiro salų egzistavimą buvo atnešta Kozako Jakovo Permiakovo XVIII a. pradžioje. 1712 m. kazokas, lydimas M. Vagino pasiekė Didžiąsias Liachovo salas XIX a. pradžioje salos buvo ištyrinėtos Jakovo Sannikovo, Matvėjaus Gedenschtromo ir kitų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 308

[1] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 308

[1]

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
+[[Vaizdas:New Siberian Islands map.png|250px|right|thumb|Naujojo Sibiro salos]]
-{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2006 m. liepos}}
-[[Vaizdas:New Siberian Islands map.png|250px|right|thumb|Naujojo Sibiro salos]]'''Naujojo Sibiro salos''' (rusiškai: ''Новосибирские острова'') yra archipelagas [[Sibiras|Rytų Sibiro]] šiaurinėje pakrantėje, tarp [[Laptevų jūra|Laptevų]] ir [[Rytų Sibiro jūra|Rytų Sibiro]] jūrų. Įeina į [[Jakutija|Jakutijos Respublikos]] sudėtį.
+'''Naujojo Sibiro salos''' ({{ru|Новосибирские острова}}) – archipelagas [[Sibiras|Rytų Sibiro]] šiaurinėje pakrantėje, tarp [[Laptevų jūra|Laptevų]] ir [[Rytų Sibiro jūra|Rytų Sibiro]] jūrų. Įeina į [[Jakutija|Jakutijos Respublikos]] sudėtį. Bendras plotas – apie 38 tūkst. km².<ref>{{GEC|308}}</ref>
 == Geografija ==
-Naujojo Sibiro saloms priklauso [[Anžu salos]], kurių plotas maždaug apie 29 000 km², jos susideda iš:
+Naujojo Sibiro saloms priklauso [[Anžu salos]], kurių plotas maždaug apie 29 000 km², jos susideda iš:
-* [[Kotelno sala]] (о. Коте́льный) 11 700 km² ir
+* [[Kotelno sala]] (о. Коте́льный) 11 700 km² ir
 * [[Fadejevo sala]] (о. Фадде́евский) 5300 km²
-** Kurios taip pat vadinamos [[Bungės Žemė]] (земля́ Бу́нге) 6200 km² (kartais apsemiamos jūros)
+** Kurios taip pat vadinamos [[Bungės Žemė]] (земля́ Бу́нге) 6200 km² (kartais apsemiamos jūros)
 * [[Naujojo Sibiro sala]] (о. Но́вая Сиби́рь) 6200 km²
 * [[Belkovo sala]] (о. Бельковский) 500 km²
@@ Eilutė 24: / Eilutė 25: @@
 == Reljefas ==
-Dauguma iš archipelago salų yra gana žemai ir susideda iš blogai sukibusių nuosėdinių uolienų. Jo vakarinė dalis susideda iš klinčių ir skalūno. Aukščiausias taškas – 374 m (Malakatin Taso kalnas, Kotelno saloje). Klimatas yra arktinis ir atšiaurus. Sniegas paviršių dengia 9 mėnesius per metus.
+Dauguma iš archipelago salų yra gana žemai ir susideda iš blogai sukibusių nuosėdinių uolienų. Jo vakarinė dalis susideda iš klinčių ir skalūno. Aukščiausias taškas – 374 m (Malakatin Taso kalnas, Kotelno saloje). Klimatas yra arktinis ir atšiaurus. Sniegas paviršių dengia 9 mėnesius per metus.
 == Klimatas ==
@@ Eilutė 32: / Eilutė 33: @@
 Salų viduje vidutinė maksimali temperatūra liepą yra: nuo +16&nbsp;°C iki +19&nbsp;°C ir vidutinė žemiausia: nuo +3&nbsp;°C to +6&nbsp;°C.
-Krituliai: iki 132 mm per metus
+Krituliai: iki 132 mm per metus
 [[Amžinasis įšalas]] ir požeminis ledas labai paplitę po visą teritoriją. Salų paviršius yra padengtas arktinės tundros augmenija ir gausybe ežerų.
-Pirmoji žinia apie Naujojo Sibiro salų egzistavimą buvo atnešta Kozako Jakovo Permiakovo XVIII a. pradžioje. [[1712]] m. kazokas, lydimas M. Vagino pasiekė Didžiąsias Liachovo salas XIX a. pradžioje salos buvo ištyrinėtos Jakovo Sannikovo, Matvėjaus Gedenschtromo ir kitų.
+Pirmoji žinia apie Naujojo Sibiro salų egzistavimą buvo atnešta Kozako Jakovo Permiakovo XVIII a. pradžioje. [[1712]] m. kazokas, lydimas M. Vagino pasiekė Didžiąsias Liachovo salas XIX a. pradžioje salos buvo ištyrinėtos Jakovo Sannikovo, Matvėjaus Gedenschtromo ir kitų.
+== Šaltiniai ==
+{{išn}}
 [[Kategorija:Naujojo Sibiro salos| ]]