Uostas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Submixster (aptarimas | indėlis)
+ stub,
Taksonomas (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis straipsnių be šaltinių žymėjimas
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio}}
:: ''Apie Klaipėdos miesto dalį žr. [[Uostas (Klaipėda)]]''.
:: ''Apie Klaipėdos miesto dalį žr. [[Uostas (Klaipėda)]]''.
[[Vaizdas:Klaipedos uostas.jpg|thumb|200px|Klaipėdos uosto akvatorija]]
[[Vaizdas:Klaipedos uostas.jpg|thumb|200px|Klaipėdos uosto akvatorija]]

08:46, 16 lapkričio 2020 versija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Apie Klaipėdos miesto dalį žr. Uostas (Klaipėda).
Klaipėdos uosto akvatorija
Nicos uostas (Prancūzija)
Danijos uoste Fridrichshafenas kraunamas laivas Holmen Carrier

Uostas – uždara ar pusiau uždara akvatorija su krantinėmis ir prieplaukomis, skirta laivams stovėti, pakrauti/iškrauti, su greta esančiais pastatais ir kitais įrenginiais. Dažniausiai uostas turi sudėtinę dalį – avanuostą.

Avanuostas – sudėtinė uosto dalis, dažniausiai sukurta dirbtinai apsaugoti uosto akvatoriją nuo bangavimo ir vandens srovių. Kitaip sakant avanuostas yra apsauginė siena (vartai) prie įplaukimo į uostą vietos. Laivai į uostą tokiu atveju plaukia tarp uosto ir avanuosto krantinių.

Klaipėdos uostas avanuosto neturi, turi apsauginį molą šiaurės vakarų kryptimi.

Vieni uostai yra įrengti gamtos suformuotuose įlankose, kiti pastatyti dirbtinai. Šiuo požiūriu Klaipėdos uostas yra beveik natūralus, turi uždarą akvatoriją iš rytų ir vakarų saugoma pakrantėmis.

Uostų tipai

Uostai klasifikuojami pagal įvairias charakteristikas. Kokybiniu požiūriu logiškiausias skirstymas yra pagal hidrotechninius įrengimus – krantinių tipus, krantinių technines charakteristikas, krovos tipus, geografinę padėtį, savitą konstrukciją, apsauginių molų išsidėstymą, jūros vartų konstrukciją.

  • Jūrų uostais vadinami uostai, galintys priimti jūromis plaukiojančius laivus.
  • Upių uostai – uostai, kurie priima tik upėmis ir kitais vidaus vandenimis plaukiojančius laivus, pvz., baržas ir kitus mažos grimzlės laivus.
  • Žvejybos uostu vadinamas uostas, kurio uosto įrenginiai specialiai pritaikyti priimti, sandėliuoti ir paskirstyti iš žvejybinių laivų priimamą žuvį.
  • Neužšąlantys uostai – tai uostai, kurių akvatorija žiemos metu neužšąla ir yra naviguojama ištisus metus.

Jūriniai uostai gigantai

  • Niujorko Niujorkas (JAV) – uostas, iš kurio šakojasi visa JAV geležinkelių infrastruktūra, magistraliniai sunkvežimių keliai.
  • Roterdamas (Nyderlandai) – prieplaukų ilgis – 40 km. Perkrauna per 400 mln. tonų krovinių per metus. Roterdamo uostas turi didžiausią pasaulyje naftos terminalą.
  • Pekino Pekinas (Kinija) – itin greitai atliekantis krovos darbus ir užtikrinantis saugumą. Uosto tarnybos naudoja GPS sistemą.
  • Sidnėjaus Sidnėjus (Australija) – keleivinių lainerių sostinė. Viso pasaulio didžiausių pramoginių laivų lankymo vieta. Itin patogus uostas.
  • Tokijas (Japonija) – svarbiausias objektas Japonijoje.