Aviža: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 5.20.196.165 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
Žyma: Atmesti
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 11: Eilutė 11:
{{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = lightgreen | lotpav = Avena | autorius = L. | metai = 1753 }}
{{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = lightgreen | lotpav = Avena | autorius = L. | metai = 1753 }}
{{Taxobox_pabaiga}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Aviža''' ({{la|Avena}}) – [[migliniai|miglinių]] (''Poaceae'') šeimos augalų gentis.
'''Aviža''' (''Avena'') – [[migliniai|miglinių]] (''Poaceae'') šeimos augalų gentis.


== Paplitimas ==
== Paplitimas ==
Eilutė 19: Eilutė 19:


== Augimas ==
== Augimas ==
Vegetacija trunka daugiau nei 98 dienų. Aviža pradeda dygti 4-5 °C temperatūroje, pakenčia šalnas iki -4 °C. [[2000]] m. avižomis buvo apsėta 44,3 tūkst, ha, vidutinis derlingumas 1,87 t/ha. Pasaulyje [[1998]] m. avižų pasėliai užėmė 14,58 mln. ha.
Vegetacija trunka daugiau nei 98 dienų. Aviža pradeda dygti 4–5 °C temperatūroje, pakenčia šalnas iki -4 °C. [[2000]] m. avižomis buvo apsėta 44,3 tūkst, ha, vidutinis derlingumas 1,87 t/ha. Pasaulyje [[1998]] m. avižų pasėliai užėmė 14,58 mln. ha.


[[žemės ūkis|Žemės ūkyje]] reikšmingiausios ir labiausiai paplitusios yra [[bizantiškoji aviža]] (''Avena byzantina'') ir [[sėjamoji aviža]] (''Avena sativa'').
[[žemės ūkis|Žemės ūkyje]] reikšmingiausios ir labiausiai paplitusios yra [[bizantiškoji aviža]] (''Avena byzantina'') ir [[sėjamoji aviža]] (''Avena sativa'').

16:57, 24 lapkričio 2019 versija

Avena
Tuščioji aviža (Avena fatua)
Tuščioji aviža (Avena fatua)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
( Liliopsida)
Poklasis: Lelijažiedžiai
( Liliidae)
Šeima: Migliniai
( Poaceae)
Gentis: Aviža
( Avena)
Binomas
Avena
L., 1753

Aviža (Avena) – miglinių (Poaceae) šeimos augalų gentis.

Paplitimas

Aviža nuo senovės paplitusi teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Auginama Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Lietuvoje sėjamoji aviža auginama nuo pirmųjų mūsų eros amžių.

Avižų pasėlių produkcija pasaulyje

Augimas

Vegetacija trunka daugiau nei 98 dienų. Aviža pradeda dygti 4–5 °C temperatūroje, pakenčia šalnas iki -4 °C. 2000 m. avižomis buvo apsėta 44,3 tūkst, ha, vidutinis derlingumas 1,87 t/ha. Pasaulyje 1998 m. avižų pasėliai užėmė 14,58 mln. ha.

Žemės ūkyje reikšmingiausios ir labiausiai paplitusios yra bizantiškoji aviža (Avena byzantina) ir sėjamoji aviža (Avena sativa).

Avižų rūšys

Šiuo metu yra išskirtos 22 avižų genties rūšys[1]:

  1. Avena abyssinica Hochst.
  2. Avena aemulans Nevski
  3. Avena barbata Pott ex Link
  4. Avena brevis Roth
  5. Avena byzantina K.Koch - Bizantinė aviža;
  6. Avena chinensis (Fisch. ex Roem. & Schult.) Metzg.
  7. Avena clauda Durieu
  8. Avena eriantha Durieu
  9. Avena fatua L. - Tuščioji aviža;
  10. Avena × haussknechtii Nevski
  11. Avena longiglumis Durieu
  12. Avena maroccana Gand.
  13. Avena murphyi Ladiz.
  14. Avena nuda L.
  15. Avena prostrata Ladiz.
  16. Avena sativa L. - Sėjamoji aviža;
  17. Avena saxatilis (Lojac.) Rocha Afonso
  18. Avena sterilis L.
  19. Avena strigosa Schreb.
  20. Avena vaviloviana (Malzev) Mordv.
  21. Avena ventricosa Balansa
  22. Avena volgensis (Vavilov) Nevski

Taip pat skaityti

Galerija

Šaltiniai

  1. theplantlist.org / Avena