Seldžiukai: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Šalinamas Link GA šablonas. |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Infolentelė buvusi valstybė |
|||
{| border=1 align=right cellpadding=4 cellspacing=0 width=230 style="margin: 0.5em 0 1em 1em; background: #ffffff; border: 1px #aaaaaa solid; border-collapse: collapse; font-size: 90%;" |
|||
|_noautocat = yes |
|||
|+<big>'''Salcūkiyān'''<br />'''سلجوقيان'''<br /></big> |
|||
|vietinis pavadinimas = <big>سلجوقيان</big> |
|||
| colspan=2 style="text-align: left; background: white;" | |
|||
|ilgas pavadinimas = Seldžiukai |
|||
|- |
|||
|paprastas_pav = |
|||
| colspan=2 style="text-align: center; background: white" | [[Vaizdas:Seljuq Dynasty 1037-1194 (AD).png|200px|Seldžiukų imperijos žemėlapis]]<br /><small>''Seldžiukų imperijos žemėlapis ''</small> |
|||
|žemynas = Azija |
|||
|- |
|||
|kilm = |
|||
| '''[[Valstybinė kalba]]''' |
|||
|regionas = |
|||
| [[persų kalba]] |
|||
|šalis = |
|||
|- |
|||
|statusas = buvusi imperija |
|||
| '''Dinastijos kilmė''' |
|||
|imperija = |
|||
| [[Turanas]] |
|||
|statuso_tekstas = |
|||
|- |
|||
|era = Viduramžiai |
|||
| '''[[Sostinė]]''' |
|||
|valdymo_forma = Monarchija |
|||
| [[Nišapūras]] |
|||
|parlamentas = |
|||
|- |
|||
|year_start = 1037 |
|||
| '''[[Religija]]''' |
|||
|year_end = 1194 |
|||
| [[Sunitai]] |
|||
|year_exile_start = |
|||
|- |
|||
|date_start = |
|||
| '''Įkūrimas''' |
|||
|date_end = |
|||
| [[1037]] m. |
|||
|event_start = Įkūrimas |
|||
|- |
|||
|event_end = Chorezmšachai užima Hamadaną |
|||
| '''Žlugimas''' |
|||
|p1 = Ogūzai |
|||
| [[1157]] m. |
|||
|vėliava_p1 = |
|||
|- |
|||
|s1 = Chorezmšachai |
|||
| '''Įkūrėjas''' |
|||
|vėliava_s1 = |
|||
| [[Tugrul Begas]] |
|||
|s2 = |
|||
|- |
|||
|vėliava_s2 = |
|||
⚫ | |||
|image_coat = Seljuqs_Eagle.svg |
|||
|simbolio_tipas = |
|||
|simbolis = |
|||
|image_flag = |
|||
|vėliavos_tipas = |
|||
|vėliava = |
|||
|image_map = Seljuq Dynasty 1037-1194 (AD).png |
|||
|nacionalinis_devizas = |
|||
|valstybinis_himnas = |
|||
|sostinė = [[Nišapūras]] (1037–1043)</br>[[Rajus]] (1043–1051)</br>[[Isfahanas]] (1051–1118)</br>[[Mervas]] (1118–1153)</br>[[Hamadanas]](1118–1194) |
|||
|sostinė_tremtyje = |
|||
|valstybinės kalbos = [[Persų kalba]] |
|||
|valiuta = |
|||
|valdovo_titulas = Sultonas |
|||
|valdymo_metai1 = 1037–1063 |
|||
|valdovas1 = Tugrul Begas |
|||
|valdymo_metai2 = 1174–1194 |
|||
|valdovas2 = Tugrulas III |
|||
|atstovo_titulas = |
|||
|atstovavimo_metai1 = |
|||
|atstovas1 = |
|||
|atstovavimo_metai2 = |
|||
|atstovas2 = |
|||
⚫ | |||
⚫ | '''Seldžiukai''', arba '''Seldžiukidai''' ({{fa|سلجوقيان|Salcūkiyān}}, {{tr|Selçuklular}}) – [[tiurkai|tiurkų]] kilmės Irano valdovų dinastija, kilusi iš [[Turanas|Turano]]. Visą [[Didysis Iranas|Didįjį Iraną]] valdė [[1037]]–[[1157]] m. Jų valdyta valstybė vadinama '''Didžiąja Seldžiukų imperija''' ({{fa|آل سلجوق|Āl-e Saljuq}}). Vėliau dinastijos atšakos valdė smulkesnes valstybes, atsiradusias suskilus imperijai. |
||
Ankstyvoji Seldžiukų imperijos sostinė buvo [[Nišapūras]], vėliau [[Rajus]], vėliau [[Isfahanas]]. Nuo 1118 m. imperija turėjo dvi sostines: rytinę [[Mervas|Merve]] ir vakarinę [[Hamadanas|Hamadane]]. |
|||
⚫ | '''Seldžiukai''' |
||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
Eilutė 57: | Eilutė 82: | ||
== Vėlesniosios seldžiukidų valstybės == |
== Vėlesniosios seldžiukidų valstybės == |
||
{{Turkijos istorija}} |
{{Turkijos istorija}} |
||
Nuo XII a. pradžios Seldžiukų sultonatas gana sparčiai byrėjo, ir jo teritorijoje formavosi naujos valstybės, formaliai priklausomos nuo Imperijos. 1153 m. tiurkams užėmus paskutiniąją sostinę Sandžarą, imperija nustojo egzistuoti, o joje jau buvo atsiradę šios valstybės: |
Nuo XII a. pradžios Seldžiukų sultonatas gana sparčiai byrėjo, ir jo teritorijoje formavosi naujos valstybės, tik formaliai priklausomos nuo Imperijos. 1153 m. tiurkams užėmus paskutiniąją sostinę Sandžarą, imperija nustojo egzistuoti, o joje jau buvo atsiradę šios valstybės: |
||
* [[Rumo sultonatas]], sostinė [[Nikėja|Iznikas]] |
* [[Rumo sultonatas]], sostinė [[Nikėja|Iznikas]] |
||
* [[Begatai]], smulkios feodalinės valdos Mažojoje Azijoje |
* [[Begatai]], smulkios feodalinės valdos Mažojoje Azijoje |
||
Eilutė 67: | Eilutė 92: | ||
* [[Kermano sultonatas]] |
* [[Kermano sultonatas]] |
||
* [[Chorasano sultonatas]]. Sostinė: [[Mervas]] |
* [[Chorasano sultonatas]]. Sostinė: [[Mervas]] |
||
[[Kategorija:Tiurkų kilmės dinastijos]] |
[[Kategorija:Tiurkų kilmės dinastijos]] |
||
[[Kategorija:Sunitų dinastijos]] |
[[Kategorija:Sunitų dinastijos]] |
14:59, 13 lapkričio 2019 versija
سلجوقيان Seldžiukai | ||||
buvusi imperija | ||||
| ||||
Herbas | ||||
Sostinė | Nišapūras (1037–1043) Rajus (1043–1051) Isfahanas (1051–1118) Mervas (1118–1153) Hamadanas(1118–1194) | |||
Valdymo forma | Monarchija | |||
Sultonas | ||||
1037–1063 | Tugrul Begas | |||
1174–1194 | Tugrulas III | |||
Era | Viduramžiai | |||
- Įkūrimas | 1037 m., 1037 | |||
- Chorezmšachai užima Hamadaną | 1194 m. | |||
Seldžiukai, arba Seldžiukidai (pers. سلجوقيان = Salcūkiyān, turk. Selçuklular) – tiurkų kilmės Irano valdovų dinastija, kilusi iš Turano. Visą Didįjį Iraną valdė 1037–1157 m. Jų valdyta valstybė vadinama Didžiąja Seldžiukų imperija (pers. آل سلجوق = Āl-e Saljuq). Vėliau dinastijos atšakos valdė smulkesnes valstybes, atsiradusias suskilus imperijai.
Ankstyvoji Seldžiukų imperijos sostinė buvo Nišapūras, vėliau Rajus, vėliau Isfahanas. Nuo 1118 m. imperija turėjo dvi sostines: rytinę Merve ir vakarinę Hamadane.
Istorija
Tiurkai seldžiukai gana ilgai klajojo Turano stepėse. X a. jie apsistojo Chorezmo regione, kur priėmė islamą.
Valstybės įkūrėjas buvo Tugrul Begas, kuris užėmė Nišapūrą ir Mervą, o vėliau sutriuškino Gaznevidų armiją, kas nulėmė tai, jog Seldžiukai gavo didžiumą Gaznevidų imperijos teritorijų.
Tugrul Bego palikuonys plėtė imperiją į Vakarus, užimdami Iraką, Armėniją, Gruziją, Mažąją Aziją.
1092 m. mirus paskutiniam didžiajam sultonui Malikšachui, imperija buvo padalinta tarp trijų sūnų, o vėliau atskiros dalys sparčiai skilo į mažus emyratus. Šiuose emyratuose įsitvirtino seldžiukidai.
Tačiau nuo XI a. pabaigos seldžiukų ribos traukėsi. Iš vakarų puolė krikščionys, rengiantys kryžiaus žygius, iš šiaurės plėtėsi Gruzija, iš pietvakarių – Ajubidai. Visą likusią dalį naujai suvienijo Chorezmo imperija.
Valdovai
Seldžiukidai | Valdymo metai |
Seldžiuk Begas | |
Tugrul Begas | 1037 – 1063 m. |
Alp Arslanas | 1063 – 1072 m. |
Melik Šachas | 1072 – 1092 |
Vėlesniosios seldžiukidų valstybės
Nuo XII a. pradžios Seldžiukų sultonatas gana sparčiai byrėjo, ir jo teritorijoje formavosi naujos valstybės, tik formaliai priklausomos nuo Imperijos. 1153 m. tiurkams užėmus paskutiniąją sostinę Sandžarą, imperija nustojo egzistuoti, o joje jau buvo atsiradę šios valstybės:
- Rumo sultonatas, sostinė Iznikas
- Begatai, smulkios feodalinės valdos Mažojoje Azijoje
- Azerbaidžano atabegatas, valdomas Ildegizidų
- Salguro atabegatas, Irane
- Borio atabegatas, Sirijoje. Sostinė: Damaskas
- Sandžio atabegatas, Kurdistane. Sostinė: Mosulas
- Chorezmas, valdomas Chorezmšachų. Sostinė: Urgenčas
- Kermano sultonatas
- Chorasano sultonatas. Sostinė: Mervas