Lydekinis (Vilniaus r.): Skirtumas tarp puslapio versijų
S mistype |
|||
Eilutė 22: | Eilutė 22: | ||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
Ežerėvardis kilęs nuo žuvies pavadinimo ''lydeka''.<ref>{{LHEŽ|188}}</ref><br /> |
Ežerėvardis kilęs nuo žuvies pavadinimo ''lydeka''.<ref>{{LHEŽ|188}}</ref><br /> |
||
Senasis ežero pavadinimas: {{ |
Senasis ežero pavadinimas: {{lt|Karusi}}, {{ru|Каруси}}<ref name="SKZCR">[http://etomesto.com/map-shubert-10-verst/?x=25.488354&y=54.780940 Специальная карта Западной части России Шуберта 1826–1840 годов]</ref>. Vėliau ežeras gavo gretimai esančio ežero (dab. [[Šeškučių ežeras]]) pavadinimą: {{lt|Lydekinis}}, {{ru|Щупачникъ}}<ref name="SKZCR" />, {{pl|Szczupacznik}}. |
||
== Nuorodos == |
== Nuorodos == |
11:30, 13 rugpjūčio 2019 versija
54°46′11″ š. pl. 25°27′23″ r. ilg. / 54.76972°š. pl. 25.45639°r. ilg.
Lydekinis | |
---|---|
Lydekinis iš pietvakarių pusės
| |
Vieta | Vilniaus raj., Lietuva |
Plotas | 0,017 km² |
Kranto linijos ilgis | 0,47 km |
Kilmė | ledyninis |
Įteka | 2 bevardžiai upeliai |
Išteka | bevardis upelis |
Lydekinis – nedidelis ežerėlis Lietuvoje, Vilniaus rajone, 5,5 km į pietvakarius nuo Bezdonių, šalia Vilniaus miesto ribos (2 km nuo Aukštosios Veržuvos), Šeškučių pelkės šiaurvakarinėje dalyje. Telkšo raistinės lomos šiaurės vakariniame gale. Ežeras apskritimo pavidalo, ~0,15 km skersmens. Krantai žemi, vakarinis ir rytinis krantai pelkėti – plyti ~27 ha dydžio Šeškučių pelkė. Ežerą supa Lavoriškių giria (Kairėnų miškas).
Lydekinis vakaruose upokšniu siejasi su Tapelių ežeru (Neries baseinas).
Istorija
Ežerėvardis kilęs nuo žuvies pavadinimo lydeka.[2]
Senasis ežero pavadinimas: liet. Karusi, rus. Каруси[3]. Vėliau ežeras gavo gretimai esančio ežero (dab. Šeškučių ežeras) pavadinimą: liet. Lydekinis, rus. Щупачникъ[3], lenk. Szczupacznik.
Nuorodos
- ↑ „Shubert’s map“. Fragment of topographic map of Russian Empire.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 188
- ↑ 3,0 3,1 Специальная карта Западной части России Шуберта 1826–1840 годов