Pahango sultonatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

	Kesultanan Pahang ; Pahango sultonatas
	1615-XVIII a. Ačeho sultonato vasalas; XVIII a-1882 Džohoro sultonato vasalas; 1896-1946 Britų Malajos dalis
Sostinė	Pekanas, Kuantanas
Valdymo forma	monarchija
	Pahango sultonai
1470-1475	Muhamad Šachas I
1974-dabar	Ahmad Šachas
Era	Naujieji laikai
- Atsiskyrė nuo Melakos	1470 m., 1470
- Tapo valstija	1946 m.

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

15:11, 25 liepos 2019 versija

Pahango sultonatas (malajų kalba: Kesultanan Pahang) – istorinė musulmoniška valstybė, Malakos pusiasalio rytuose, su pertraukomis egzistavusi nuo 1470 m. Oficialiai sultonato egzistencija nėra nutraukta. Jis yra įjungtas į Malaizijos sudėtį kaip Pahango valstija.

Istorija

Kinų šaltiniai mini hinduistinę Pahango valstybę (vadino ją Phang ir kitaip), klestėjusią Malakos pusiasalyje dėl Transmalakinės prekybos jau I tūkst. VII–X a. ji buvo užimta Šrividžajos, vėliau laikinai Čolos, o XIII a. čia siekė įsigalėti Tailandas. Galiausiai teritorija atiteko Melakos sultonatui, kurio valdymo laikais čia įsigalėjo islamas.

1470 m., silpstant Melakos galiai, Pahangas tapo nepriklausomas, kaip sultonatas. Nepriklausomybė tęsėsi iki XVII a. pradžios, tačiau Pahangas patyrė daugybę karų, invazijų. Jų metu buvo išžudyti valdovai, daugybė gyventojų paversti vergais. 1615 m. jį nukariavo Ačeho sultonatas. Šiam atsitraukus, regione hegemoniją įgijo Džohoro sultonatas. Tačiau Pahangas turėjo atskirus valdytojus, kurie titulavosi radža bendahara.

1858–1863 Pahange vyko įpėdinystės karas, kuriuo pasinaudojo britai, plėsdami čia savo įtaką. Jų dėka Pahango valdytojai 1882 m. pradėti tituluoti sultonais, tačiau jų valdžia buvo nominali ir priklausė nuo britų rezidentų. 1896 m. Pahangas oficialiai įsijungė į Britų Malają kaip Federacinė valstija.

1957 m. Malaizijai iškovojus nepriklausomybę, Pahango sultonatas tapo viena iš Malaizijos valstijų. Jame išlaikyta sultono institucija.

Pahango sultonų sąrašas

Ankstyvieji sultonai

Radža bendahara

Tun Abbas
1777–1802:Abdul Madžidas
1802–1803:Muhamadas
1803–1806:Koris
1806–1847:Ali
1847–1863:Mutahiras
1863–1882:Ahmadas

Sultonai

1882-1914:Ahmad Muazzam Šahas
1914-1917:Mahmud Šahas
1917-1932:Abdula
1932-1974:Abu Bakaras
1974-dabar:Ahmad Šahas

@@ Eilutė 40: / Eilutė 40: @@
 == Istorija ==
 [[Vaizdas:Pahang state mosque.jpg|thumb|left]]
-Kinų šaltiniai mini induistinę Pahango valstybę (vadino ją ''Phang'' ir kitaip), klestėjusią Malakos pusiasalyje dėl [[Transmalakinė prekyba|Transmalakinės prekybos]] jau I tūkst. VII–X a. ji buvo užimta [[Šrividžaja|Šrividžajos]], vėliau laikinai [[Čola imperija|Čolos]], o XIII a. čia siekė įsigalėti [[Tailandas]]. Galiausiai teritorija atiteko [[Melakos sultonatas|Melakos sultonatui]], kurio valdymo laikais čia įsigalėjo [[islamas]].
+Kinų šaltiniai mini hinduistinę Pahango valstybę (vadino ją ''Phang'' ir kitaip), klestėjusią Malakos pusiasalyje dėl [[Transmalakinė prekyba|Transmalakinės prekybos]] jau I tūkst. VII–X a. ji buvo užimta [[Šrividžaja|Šrividžajos]], vėliau laikinai [[Čola imperija|Čolos]], o XIII a. čia siekė įsigalėti [[Tailandas]]. Galiausiai teritorija atiteko [[Melakos sultonatas|Melakos sultonatui]], kurio valdymo laikais čia įsigalėjo [[islamas]].
  m., silpstant Melakos galiai, Pahangas tapo nepriklausomas, kaip sultonatas. Nepriklausomybė tęsėsi iki XVII a. pradžios, tačiau Pahangas patyrė daugybę karų, invazijų. Jų metu buvo išžudyti valdovai, daugybė gyventojų paversti vergais. 1615 m. jį nukariavo [[Ačeho sultonatas]]. Šiam atsitraukus, regione hegemoniją įgijo [[Džohoro sultonatas]]. Tačiau Pahangas turėjo atskirus valdytojus, kurie titulavosi ''radža bendahara''.