Vesta: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
JonasS (aptarimas | indėlis)
rašybos klaidelės
Vilensija (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 2: Eilutė 2:
[[Romėnų mitologija|Romėnų mitologijoje]] '''Vesta''' ({{La|Vesta}}) – miesto bendruomenės, namų ir šeimos deivė. Vestos atitikmuo graikų mitologijoje – deivė [[Hestija]]. Vesta, kaip ir Hestija, minima kaip skaisti deivė. Ji neturi atskiros asmenybės, neminima mituose ir niekada konkrečiai nevaizduota. Šventoji ugnis simbolizavo jos dievišką buvimą.
[[Romėnų mitologija|Romėnų mitologijoje]] '''Vesta''' ({{La|Vesta}}) – miesto bendruomenės, namų ir šeimos deivė. Vestos atitikmuo graikų mitologijoje – deivė [[Hestija]]. Vesta, kaip ir Hestija, minima kaip skaisti deivė. Ji neturi atskiros asmenybės, neminima mituose ir niekada konkrečiai nevaizduota. Šventoji ugnis simbolizavo jos dievišką buvimą.


[[Vaizdas:63 foro - tempio di vesta.JPG|thumb|left|Vestos šventyklos griuvėsiai Romoje]]
[[Vaizdas:63 foro - tempio di vesta.JPG|thumb|left|Vestos šventyklos griuvėsiai Romoje ([[monopteris]])]]


Vestą išpopuliarino [[Roma|Romos]] karalius [[Numa Pompilijus]]. Ji buvo vietinė romėnų dievė, kai kurių autorių kildinama iš sabinų kultūros. Tačiau panašumai su graikų Hestija aiškiai juntami. [[Apolonas]] ir [[Neptūnas (mitologija)|Neptūnas]] jai piršosi, bet ji juos abu atstūmė taip išsaugodama skaistumą.
Vestą išpopuliarino [[Roma|Romos]] karalius [[Numa Pompilijus]]. Ji buvo vietinė romėnų dievė, kai kurių autorių kildinama iš sabinų kultūros. Tačiau panašumai su graikų Hestija aiškiai juntami. [[Apolonas]] ir [[Neptūnas (mitologija)|Neptūnas]] jai piršosi, bet ji juos abu atstūmė taip išsaugodama skaistumą.

02:02, 8 liepos 2019 versija

Romėnų mitologijoje Vesta (lot. Vesta) – miesto bendruomenės, namų ir šeimos deivė. Vestos atitikmuo graikų mitologijoje – deivė Hestija. Vesta, kaip ir Hestija, minima kaip skaisti deivė. Ji neturi atskiros asmenybės, neminima mituose ir niekada konkrečiai nevaizduota. Šventoji ugnis simbolizavo jos dievišką buvimą.

Vestos šventyklos griuvėsiai Romoje (monopteris)

Vestą išpopuliarino Romos karalius Numa Pompilijus. Ji buvo vietinė romėnų dievė, kai kurių autorių kildinama iš sabinų kultūros. Tačiau panašumai su graikų Hestija aiškiai juntami. Apolonas ir Neptūnas jai piršosi, bet ji juos abu atstūmė taip išsaugodama skaistumą.

Šventąją Vestos ugnį saugojo vestalės. Vestos šventykloje kūrenama ugnis niekada neužgesdavo. Deganti ugnis Vestos šventykloje simbolizuoja valstybės saugumą ir stabilumą. Kiekvienų metų kovo 1 d. ugnis būdavo uždegama iš naujo. Ugnis degė iki 391 m. e., kai imperatorius Teodosijus I uždraudė viešą pagoniškų dievų garbinimą. Viena iš vestalių buvo Rėja Silvija, kuri su Marsu susilaukė Romulo ir Remo.

Kitos reikšmės

Saulės sistemos asteroidas Vesta.