Brno: Skirtumas tarp puslapio versijų
Oficialus turizmo portalas |
S Perteklinio taško šalinimas. |
||
Eilutė 23: | Eilutė 23: | ||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
Miestas pirmą kartą paminėtas [[1091]] m., nors čia gyventa nuo [[V amžius|V a.]] |
Miestas pirmą kartą paminėtas [[1091]] m., nors čia gyventa nuo [[V amžius|V a.]] XI a. pabaigoje buvo Pršemislų giminės kunigaikščių valdų centras, nuo XII pabaigos – Moravijos markgrafų rezidencija. Miesto teisės suteiktos [[1243]] m. [[XIII amžius|XIII]]-[[XIV amžius|XIV]] a. miestas kolonizuotas vokiečių, [[1526]]–[[1918]] m. priklausė [[Habsburgai|Habsburgų imperijai]]. Ilgą laiką buvo tvirtovė ''Spielberg'' (Špilberk; pastatyta XIII a., perstatyta XVI–XVIII), kuri [[Austrijos imperija|Austrijos imperijos]] metu iki [[1858]] m. buvo naudojama kaip kalėjimas. Jame daugiausiai laikyti politiniai kaliniai. [[1805]] m. netoli Brno įvyko [[Austerlico mūšis]]. XIX a. miestas augo kaip pramoninis centras, iki šiol vadinamas „Čekišku [[Mančesteris|Mančesteriu]]“. [[1839]] m. Brno tapo pirmuoju Čekijoje miestu, kurį pasiekė [[geležinkelis]]. [[1869]] m. mieste paleistas pirmasis Čekijoje [[Tramvajus#Arkliais kinkyti tramvajai|arklinis tramvajus]]. 1849–[[1918]] m. buvo Moravijos karališkosios žemės sostinė, 1918–[[1993]] m. [[Čekoslovakija|Čekoslovakijos]] srities centras. [[1899]] m. įkurtas Brno universitetas. [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] metais miestas buvo smarkiai nusiaubtas ir nors jis buvo visiškai atstatytas, jau niekada nebeatgavo pirmykščio spindesio. Dėl klestinčių [[Teatras|teatrų]] ir daugybės [[Muziejus|muziejų]] Brno tapo reikšmingu kultūros centru. |
||
== Architektūra == |
== Architektūra == |
16:49, 28 birželio 2019 versija
Brno ček. Brno | |
---|---|
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Čekija |
Kraštas | Pietų Moravijos kraštas |
Gyventojų | 367 700 |
Plotas | 230 km² |
Tankumas | 1 599 žm./km² |
Tinklalapis | [1] |
Vikiteka | Brno |
Kirčiavimas | Br̃no |
Brno – miestas Čekijos pietryčiuose, antrasis pagal dydį šalyje; Pietų Moravijos krašto sostinė. Įsikūręs Svitavos ir Svratkos upių santakoje, Čekijos-Moravijos aukštumos pietrytinėje dalyje. Veikia Brno oro uostas, geležinkeliai ir automagistralės jungia su kitais Europos šalių miestais. Didelis pramonės centras – išplėtota mašinų, plieno konstrukcijų, traktorių, šaunamųjų ginklų, elektronikos, tekstilės, trikotažo, medžio apdirbimo, odos, maisto, baldų, statybinių medžiagų, popieriaus gamyba. Veikia keli universitetai, muziejai, teatrai, zoologijos sodas, astronomijos observatorija. Plėtojamas turizmas. Brno senamiestis su svarbiausiomis miesto istorinėmis įžymybėmis ir muziejais susitelkęs apie dvi aikštes – Zelný trh ir náměstí Svobody. Dvi reikšmingos įžymybės, esančios už senamiesčio ribų, – tai dvibokštė katedra ant Petrovo kalvos ir Špilberko tvirtovė vakaruose.
Istorija
Miestas pirmą kartą paminėtas 1091 m., nors čia gyventa nuo V a. XI a. pabaigoje buvo Pršemislų giminės kunigaikščių valdų centras, nuo XII pabaigos – Moravijos markgrafų rezidencija. Miesto teisės suteiktos 1243 m. XIII-XIV a. miestas kolonizuotas vokiečių, 1526–1918 m. priklausė Habsburgų imperijai. Ilgą laiką buvo tvirtovė Spielberg (Špilberk; pastatyta XIII a., perstatyta XVI–XVIII), kuri Austrijos imperijos metu iki 1858 m. buvo naudojama kaip kalėjimas. Jame daugiausiai laikyti politiniai kaliniai. 1805 m. netoli Brno įvyko Austerlico mūšis. XIX a. miestas augo kaip pramoninis centras, iki šiol vadinamas „Čekišku Mančesteriu“. 1839 m. Brno tapo pirmuoju Čekijoje miestu, kurį pasiekė geležinkelis. 1869 m. mieste paleistas pirmasis Čekijoje arklinis tramvajus. 1849–1918 m. buvo Moravijos karališkosios žemės sostinė, 1918–1993 m. Čekoslovakijos srities centras. 1899 m. įkurtas Brno universitetas. II pasaulinio karo metais miestas buvo smarkiai nusiaubtas ir nors jis buvo visiškai atstatytas, jau niekada nebeatgavo pirmykščio spindesio. Dėl klestinčių teatrų ir daugybės muziejų Brno tapo reikšmingu kultūros centru.
Architektūra
Nuo XIII a. Brno miesto planas buvo netaisyklingas. Nuo XVII–XVIII a. buvo koreguojamos upių vagos, tiesti žiediniai bulvarai. Mieste gausu architektūros paminklų – XIII a. Špilberko pilis, gotikinės šv. Jokūbo, šv. Petro ir Povilo, šv. Tomo bažnyčios, dvejos rotušės, keli vienuolynai ir rūmai. XX a. pastatyta funkcionalizmo architektūros pastatų: vokiečių architekto L. M. der Rohe projektuota Tugendhato vila (2001 m. įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą), Moravijos bankas, pašto rūmai.[1]
Sportas
Šalia miesto veikia specialiai lenktynėms įrengta Brno trasa.
Futbolas
Nuorodos
Šaltiniai
- ↑ Brno. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 504-505 psl.
|