Gurbantiungiutas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 46°16′ š. pl. 86°40′ r. ilg. / 46.267°š. pl. 86.667°r. ilg. / 46.267; 86.667
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Šablonų peradresavimų šalinimas
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
 
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Coord|46|16|N|86|40|E|display=t}}
{{Coord|46|16|N|86|40|E|display=t}}
{{Dykuma
[[Vaizdas:Desert_de_Dzoosotoyn_Elisen.svg|thumb|240px|Dykumos padėtis Kinijoje]]
| Foto =
'''Gurbantiungiuto dykuma''' ({{zh|古尔班通古特沙漠|Gǔ'ěrbāntōnggǔtè Shāmò}}), '''Dzosotyn Elisunas''' ({{ru|Дзосотын-Элисун}}) – antra pagal dydį [[KLR|Kinijos Liaudies Respublikos]] dykuma. Plyti [[Rytų Turkestanas|Rytų Turkestane]] ([[Sindziangas|Sindziange]]), užima vidurinę [[Džiungarija|Džiungarijos lygumos]] dalį. Ši smėlio dykuma užima 45–50 tūkst. km² plotą, iš kurio ~38 tūkst. km² sudaro pusiau tvirti smėlio kopagūbriai ir [[barchanas|barchanai]], likusią dalį – smėlio ir [[žvirgždas|žvirgždo]] lygumos bei [[takyras|takyrai]]. Gūbriai daugiausia [[dienovidžiai|dienovidžių]] krypties, iki 30 m aukščio (šiaurėje – iki 100 m), su stačiais rytiniais šlaitais ir nuožulnesniais vakariniais.
| Šalis = [[Kinija]]
| Dalis = [[Gobio dykuma]]
| Dalys =
| Tipas = smėlio kopagūbriai, [[barchanas|barchanai]], smėlio ir [[žvirgždas|žvirgždo]] lygumos
| Temperatūra =
| Plotas = 45–50 tūkst. km²
| Žemėlapis = Desert_de_Dzoosotoyn_Elisen.svg
}}
'''Gurbantiungiuto dykuma''' ({{zh|古尔班通古特沙漠|Gǔ'ěrbāntōnggǔtè Shāmò}}), '''Dzosotyn Elisunas''' ({{ru|Дзосотын-Элисун}}) – antra pagal dydį [[KLR|Kinijos Liaudies Respublikos]] dykuma. Plyti [[Rytų Turkestanas|Rytų Turkestane]] ([[Sindziangas|Sindziange]]), užima centrinę [[Džiungarija|Džiungarijos lygumos]] dalį. Dažnai laikoma [[Gobio dykuma|Gobio dykumos]] vakariausia dalimi.

Ši smėlio dykuma užima 45–50 tūkst. km² plotą, iš kurio ~38 tūkst. km² sudaro pusiau tvirti smėlio kopagūbriai ir [[barchanas|barchanai]], likusią dalį – smėlio ir [[žvirgždas|žvirgždo]] lygumos bei [[takyras|takyrai]]. Gūbriai daugiausia [[dienovidžiai|dienovidžių]] krypties, iki 30 m aukščio (šiaurėje – iki 100 m), su stačiais rytiniais šlaitais ir nuožulnesniais vakariniais.


Gurbantiungiuto dykumos smėlynuose vietomis auga [[saksaulas|saksaulai]], [[kietis|kiečiai]], takyruose pasitaiko [[eglūnas|eglūnų]]. [[Dykuma]] naudojama kaip [[dvikupris kupranugaris|kupranugarių]] ir [[avis|avių]] ganykla<ref>{{BSE|8||Дзосотын-Элисун}}</ref>. Dykumą kerta plentas Altajus–Baluntajus, [[Irtyšiaus–Karamajaus kanalas]].
Gurbantiungiuto dykumos smėlynuose vietomis auga [[saksaulas|saksaulai]], [[kietis|kiečiai]], takyruose pasitaiko [[eglūnas|eglūnų]]. [[Dykuma]] naudojama kaip [[dvikupris kupranugaris|kupranugarių]] ir [[avis|avių]] ganykla<ref>{{BSE|8||Дзосотын-Элисун}}</ref>. Dykumą kerta plentas Altajus–Baluntajus, [[Irtyšiaus–Karamajaus kanalas]].

Dabartinė 18:55, 4 lapkričio 2018 versija

46°16′ š. pl. 86°40′ r. ilg. / 46.267°š. pl. 86.667°r. ilg. / 46.267; 86.667

Gurbantiungiutas
Šalis: Kinija
Dykumos dalis: Gobio dykuma
Tipas: smėlio kopagūbriai, barchanai, smėlio ir žvirgždo lygumos
Plotas: 45–50 tūkst. km² km²

Gurbantiungiuto dykuma (kin. 古尔班通古特沙漠, pinyin: Gǔ'ěrbāntōnggǔtè Shāmò), Dzosotyn Elisunas (rus. Дзосотын-Элисун) – antra pagal dydį Kinijos Liaudies Respublikos dykuma. Plyti Rytų Turkestane (Sindziange), užima centrinę Džiungarijos lygumos dalį. Dažnai laikoma Gobio dykumos vakariausia dalimi.

Ši smėlio dykuma užima 45–50 tūkst. km² plotą, iš kurio ~38 tūkst. km² sudaro pusiau tvirti smėlio kopagūbriai ir barchanai, likusią dalį – smėlio ir žvirgždo lygumos bei takyrai. Gūbriai daugiausia dienovidžių krypties, iki 30 m aukščio (šiaurėje – iki 100 m), su stačiais rytiniais šlaitais ir nuožulnesniais vakariniais.

Gurbantiungiuto dykumos smėlynuose vietomis auga saksaulai, kiečiai, takyruose pasitaiko eglūnų. Dykuma naudojama kaip kupranugarių ir avių ganykla[1]. Dykumą kerta plentas Altajus–Baluntajus, Irtyšiaus–Karamajaus kanalas.

Gurbantiungiuto dykuma įdomi geodeziniu požiūriu – joje yra toliausiai nuo vandenyno nutolusi pasaulio sausumos vieta bei viena iš 4 pasaulio vietų, kurios vienodai nutolę nuo Grinvičo ir 180 dienovidinių bei pusiaujo ir šiaurės arba pietų ašigalio.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Дзосотын-Элисун,Большая советская энциклопедия, T. VIII (Дебитор—Евкалипт). – Москва: Советская энциклопедия, 1972