Fizikinė chemija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
89 pridėti baitai ,  prieš 3 metus
nėra keitimo aprašymo
No edit summary
'''Fizikinė chemija''' yra [[chemija|chemijos]] atšaka, tirianti [[makroskopinė skalė|makroskopinius]], atominius, subatominius ir dalelių reiškinius cheminėse sistemose, besiremiant [[mechaninis judėjimas|judėjimo]], energijos, jėgos, laiko, termodinamikos, kvantinės chemijos, statistinės mechanikos, analitinės dinamikos ir [[cheminė pusiausvyra|cheminės pusiausvyros]] dėsniais ir terminologija.
 
Skirtingai nei [[cheminė fizika]], fizikinė chemija daugiausiai (tačiau ne visada) yra makroskopinis ir viršmolekulinis mokslas, kadangi dauguma principų, kuriais remiantis ši mokslo šaka atsirado, yra susiję su visumine medžiagos struktūra, o ne vien molekuline/atomine struktūra (pvz., cheminė pusiausvyra ir dinamika, koloidai).
 
== Istorija ==
[[File:Lomonosov_Chymiae_Physicae_1752.jpg|thumb|right|M. Lomonosovo 1752 m. rankraštis apie fizikinę chemiją.]]
Termino „fizikinė chemija“ autorystė priskiriama rusų mokslininkui [[Michailas Lomonosovas|Michailui Lomonosovui]], kuris 1752 m. [[Petrapilio universitetas|Petrapilio universiteto studentams]] pristatė paskaitų kursą pavadinimu: „Tikros fizikinės chemijos kursas“ (rusų k. «Курс истинной физической химии»). Paskaitų kurso preambulėje jis paaiškina ir patį naująjį terminą: „Fizikinė chemija yra mokslas, kuris fizikinių eksperminetųeksperimentų būdu privalo paaiškinti priežastį to, kas vyksta kompleksiniuose kūnuose cheminių operacijų metu.“
 
Moderniosios fizikinės chemijos ištakos siekia XIX a. septintąjį-devintąjį dešimtmečius ir yra susijusios su atradimais cheminėje termodinamikoje, elektrolitais[[elektrolitai]]s tirpaluose, chemina[[cheminė kinetika|chemine kinetika]] ir kitaiskitomis dalykaissritimis. Vienas kertinių akmenų mokslo vystyme buvo 1876 m. paskelbta [[Josiah Willard Gibbs|Džozefo Gibso]] publikacija pavadinimu ''Apie heterogeniškų tirpalų pusiausvyrą'', kurioje pristatyti kai kurie kertiniai fizikinės chemijos elementai – [[Gibso energija]], cheminiai potencialai ir Gibso fazės taisyklė. Kiti itin reikšmingi tyrimai – [[Heike Kamerlingh Onnes]] – entalpijos termino įvedimas 1909 m. publikacijoje.
 
Pirmasis būtent fizikinės chemijos sričiai skirtas [[mokslinis žurnalas]] buvo vokiečių kalba leidžiamas ''Zeitschrift für Physikalische Chemie''. Pirmasis numeris buvo išleistas [[Wilhelm Ostwald|Vilhelmo Ostvaldo]] ir [[Jacobus Henricus van 't Hoff|Jakobo Henriko vant Hofo]] 1887 m. Šie autoriai kartu su [[Svante August Arrhenius|Svante Augustu Arenijumi]] buvo svarbiausios figūros XIX a. pab.-XX a. pr. šioje srityje. Visi trys buvo apdovanoti [[Nobelio chemijos premija]] 1901–1909 m. laikotarpiu.
Latvių mokslininkui [[Paulis Valdenas|P. Valdenui]] kartu su savo mokytoju V. Ostvaldu pavyko sukurti metodiką neorganinių ir organinių rūgščių valentingumui nustatyti (vadinamoji [[Ostvaldo-Valdeo taisyklė|Ostvaldo–Valdeno taisykle]]<ref>[http://mokslolietuva.lt/2013/08/paulis-valdenas-bibliometrijos-pradininkas-rytuose/ PAULIS VALDENAS – BIBLIOMETRIJOS PRADININKAS RYTUOSE. [[Mokslo Lietuva]]]</ref>.
 
Pastarųjų dešimtmečių pasiekimai – [[statistinė mechanika|statistinės mechanikos]] praktinis pritaikymas cheminėms sistemoms ir [[koloidai|koloidų]] bei [[paviršiaus chemija|paviršiaus chemijos]] tyrimai. Pastarojoje srityje ypač nusipelnęs amerikiečių mokslininkas [[Irving Langmuir|Irvingas Langmuiras]], 1932 m. apdovanotas Nobelio premija. Kitas svarbus žingsnis – [[kvantinė chemija|kvantinės chemijos]] išvystymas iš [[kvantinė mechanika|kvantinės mechanikos]] pradedant XX a. Ketvirtuoju dešimtmečiu. Čia reikšmingą indėlį paliko [[Linus Pauling|Linus Paulingas]], taip pat pagarsėjęs kaip dviejų skirtingų sričių Nobelio premijų gavėjas. Kartu su teoriniais atradimais vystėsi ir išradimai taikyme – čia pasiekta ir tokių ypač svarbių XX a. žmonijai [[spektroskopija|spektroskopijos]] išradimų, kaip [[infradaudonoji spektroskopija]], [[mikrobangų spektroskopija]], [[elektronų paramagnetinis rezonansas]] ir [[branduolinio magnetinio rezonanso spektorskopija]].
Latvių mokslininkui [[Paulis Valdenas|P. Valdenui]] kartu su savo mokytoju V. Ostvaldu pavyko sukurti metodiką neorganinių ir organinių rūgščių valentingumui nustatyti (vadinamoji [[Ostvaldo-Valdeo taisyklė|Ostvaldo–Valdeno taisykle]])<ref>[http://mokslolietuva.lt/2013/08/paulis-valdenas-bibliometrijos-pradininkas-rytuose/ PAULIS VALDENAS – BIBLIOMETRIJOS PRADININKAS RYTUOSE. [[Mokslo Lietuva]]]</ref>.
Tolesnis fizikinės chemijos vystymas gali būti siejamas su atradimais [[branduolinė chemija|branduolinėje chemijoje]], ypač izotopų atskyrime (prieš ir po Antrojo Pasaulinio karo), neseni atradimai [[astrochemija|astrochemijoje]], taip pat skaičiavimo algoritmais „pridėtinių fizikinių-cheminių savybių“ srityje, pvz., įvairiems medžiagos kritiniams taškams.
Pastarųjų dešimtmečių pasiekimai – [[statistinė mechanika|statistinės mechanikos]] praktinis pritaikymas cheminėms sistemoms ir [[koloidai|koloidų]] bei [[paviršiaus chemija|paviršiaus chemijos]] tyrimai. Pastarojoje srityje ypač nusipelnęs amerikiečių mokslininkas [[Irving Langmuir|Irvingas Langmuiras]], 1932 m. apdovanotas Nobelio premija. Kitas svarbus žingsnis – [[kvantinė chemija|kvantinės chemijos]] išvystymas iš [[kvantinė mechanika|kvantinės mechanikos]], pradedant XX a. Ketvirtuojuketvirtuoju dešimtmečiu. Čia reikšmingą indėlį paliko [[Linus Pauling|Linus Paulingas]], taip pat pagarsėjęs kaip dviejų skirtingų sričių Nobelio premijų gavėjaslaureatas. Kartu su teoriniais atradimais vystėsi ir išradimai taikyme – čia pasiekta ir tokių ypač svarbių XX a. žmonijai [[spektroskopija|spektroskopijos]] išradimų, kaip [[infradaudonoji spektroskopija]], [[mikrobangų spektroskopija]], [[elektronų paramagnetinis rezonansas]] ir [[branduolinio magnetinio rezonanso spektorskopija]].
 
Tolesnis fizikinės chemijos vystymas gali būti siejamas su atradimais [[branduolinė chemija|branduolinėje chemijoje]], ypač izotopų atskyrime (prieš ir po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo Pasauliniopasaulinio karo]]), neseni atradimai [[astrochemija|astrochemijoje]], taip pat skaičiavimo algoritmais „pridėtinių fizikinių-cheminių savybių“ srityje, pvz., įvairiems medžiagos kritiniams taškams.
 
=== Fizikinės chemijos istorija Lietuvoje ===
11 551

pakeitimas

Naršymo meniu