Sraiginiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Raudonis pervadino puslapį Didsraiginiai į Sraiginiai: Lietuvių kalbos komisijos patvirtintas pavadinimas - sraiginiai |
SNėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 8: | Eilutė 8: | ||
{{Taxobox_burys | taxon = Plaučiasraigės | taxon1 = Pulmonata}} |
{{Taxobox_burys | taxon = Plaučiasraigės | taxon1 = Pulmonata}} |
||
{{Taxobox_poburis | taxon = Iškeltaakės plaučiasraigės | taxon1 = Stylommatophora}} |
{{Taxobox_poburis | taxon = Iškeltaakės plaučiasraigės | taxon1 = Stylommatophora}} |
||
{{Taxobox_seima | taxon = |
{{Taxobox_seima | taxon = Sraiginiai | taxon1 = Helicidae}} |
||
{{Taxobox_end_placement}} |
{{Taxobox_end_placement}} |
||
{{Taxobox_pabaiga}} |
{{Taxobox_pabaiga}} |
||
15:31, 8 gegužės 2018 versija
| Helicidae |
|---|
.jpg) Vynuoginė sraigė (Helix pomatia) |
| Mokslinė klasifikacija |
Sraiginiai arba Helicidai (lot. Helicidae)– kartais vadinamos tipiškomis sraigėmis – taksonominė mažų ir didelių oru kvėpuojančių sausumos sraigių šeima. Kitais žodžiais tai antžeminiai plautiniai pilvakojai moliuskai. Gyvena paprastai ant augalų, rečiau miško paklotėje. Nemažai rūšių šeimoje laikomos vertingu maisto šaltiniu. Tai tokios sraigės kaip raiboji sraigenė ir vynuoginė sraigė.[1] Šių dviejų rūšių biologija yra gerai ištyrinėta.
Kriauklė
Šios šeimos sraigių kriauklės dažniausiai yra sferiškos. Kai kurių genčių, pvz., Cepaea, kriauklės labai spalvingos ir raštuotos. Pati kriauklė vidutinio dydžio, storomis sienelėmis. Bamba pakankamai ryški. Anga daugiau ar mažiau apvali ar ovalinė, jos pakraščiai paprasti. Sraigės gali pilnai susitraukti į kriauklę. Kriauklė labai įvairi ir tiksliam šios šeimos sraigių apibūdinimui būtina pažinti jų vidinę kūno sandarą.[2]
Sandara
Sraiginiai turi kopuliacijos organą (penį), kuris išverčiamas ir iškišamas į lauką meilikavimosi metu prieš kopuliaciją.[3]
Paplitimas
Šeimos atstovai kilę iš Pietų Europos ir Viduržemės jūros regiono, dabar paplitę visoje Vakarų Palearktikoje. Žmonių introdukuota ir kituose regionuose, kai kurios rūšys aptinkamos Amerikos žemynuose, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje. Sraigės kiaušinius deda dirvoje, todėl dažnai būna pergabenamos iš vieno regiono į kitą kartu kultūriniais augalais. Viena labiausiai pasaulyje žmonių išplatintų sraignių – raiboji sraigenė.[3]
Lietuvoje
Lietuvoje gyvena 8 ar 11 rūšių pagal skirtingas klasifikacijos sistemas.
Remiantis klasikine sistematika tai yra[4]:
- Arianta arbustorum Linnaeus 1758 – arianta
- Cepaea hortensis Muller 1774 – šviesialūpė dryžė
- Cepaea nemoralis Linnaeus 1758 – rudalūpė dryžė
- Faustina faustina Rossmassler 1835 – faustina
- Cornu aspersum O.F. Muller 1774 – raiboji sraigenė
- Euomphalia strigella Draparnaud 1801 – dabar priskiriama šeimai Hygromiidae
- Helicella obvia Menke 1828 – dabar priskiriama šeimai Hygromiidae
- Helix pomatia Linnaeus 1758 – vynuoginė sraigė
- Perforatella bidentata Chemnitz 1786 – dabar priskiriama šeimai Hygromiidae
- Perforatella rubiginosa A.Schmidt 1853 – dabar priskiriama šeimai Hygromiidae
- Trichia hispida Linnaeus 1758 – pervadinta į Trochulus Chemnitz 1786, priskiriama šeimai Hygromiidae
Pagal šiuolaikinę klasifikaciją (Bouchet ir Rocroi pilvakojų taksonomija, 2005) Lietuvoje aptinkamos šios sraiginiams priskiriamos rūšys[5]:
- Pošeimis Ariantinae
- Arianta arbustorum Linnaeus 1758 – arianta
- Faustina faustina Rossmassler 1835 – faustina
- Helicigona lapicida Linnaeus 1758
- Isognomostoma isognomostomos Fitzinger 1833 – šiurpenė
- Pošeimis Helicinae
- Cepaea hortensis Muller 1774 – šviesialūpė dryžė
- Cepaea nemoralis Linnaeus 1758 – rudalūpė dryžė
- Cornu aspersum O.F. Muller 1774 – raiboji sraigenė
- Helix pomatia Linnaeus 1758 – vynuoginė sraigė
Sistematika
Pagal šiuolaikinę klasifikaciją (Bouchet ir Rocroi pilvakojų taksonomija, 2005) šeimoje išskiriamos dvi pošeimės, kurioms priskiriama 30-a genčių ir 2 gentys nepriskirtos jokiam pošeimiui, tik šeimai (pagal „Fauna Europaea“[6] ir „Taxonomy Browser“[7])).
- Pošeimis Ariantinae – opuliacijos organai visada turi dvi ataugas, karūna nėra. Kai kurių rūšių jauniklių kriauklės turi plaukelius.[3]
- Arianta Turdon 1831
- Causa Schileyko 1971
- Chilostoma Fitzinger 1833
- Cylindrus Fitzinger 1833
- Drobacia Brusina 1904
- Faustina Kobelt 1904
- Helicigona A. Ferussac 1821
- Isognomostoma Fitzinger 1833
- Vidovicia Brusina 1904
- Pošeimis Helicinae – kopuliacijos organai visada turi keturias ataugas, karūna gerai matoma.[3]
- Triba Euparyphini
- Theba Risso 1826
- Triba Helicini
- Allognathus Pilsbry 1888
- Assyriella P. Hesse 1909
- Cantareus Risso 1826
- Cepaea Held 1838
- Codringtonia Kobelt 1898
- Cornu Born 1778
- Eobania P. Hesse 1913
- Helix Linnaeus 1758
- Hemicycla Swainson 1840
- Iberus Montfort 1810
- Idiomela T. Cockerell 1921
- Lampadia Albers 1854
- Levantina Kobelt 1871
- Otala Schumacher 1817
- Pseudotachea C. Boettger 1909
- Tyrrhenaria P. Hesse 1918
- Triba Murellini
- Macularia Albers 1850
- Marmorana W. Hartmann 1844
- Tacheocampylaea L. Pfeiffer 1877
- Tyrrheniberus Kobelt 1904
- Triba Euparyphini
Išnašos
- ↑ M.P. Kerney & R.A.D. Cameron. 1979. A field guide to the land snails of Britain and northwestern Europe. Collins, London.
- ↑ Šivickis P., Lietuvos moliuskai ir jų apibūdinimas. Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla: Vilnius, 1960. 151–170 psl.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Nordsieck R., The Living World of Molluscs: Helicid Snails. Tikrinta 2014.01.15
- ↑ Gurskas A., Lietuvos sausumos sraigės. Lietuvos Aplinkos apsaugos ministerija, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus: Kaunas, 1997. 87-97 psl.
- ↑ Gurskas, A. Lietuvos moliuskų katalogas. Kaunas, 2009.
- ↑ Fauna Europaea
- ↑ Taxonomy Browser