Raiboji sraigenė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Cornu aspersum
Aptaškytoji sraigė (Helix aspersa)
Aptaškytoji sraigė (Cornu aspersum)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Moliuskai
(Wikispecies-logo.svg Mollusca)
Klasė: Pilvakojai
(Wikispecies-logo.svg Gastropoda)
Būrys: Plautiniai
(Wikispecies-logo.svg Pulmonata)
Šeima: Didsraiginiai
(Wikispecies-logo.svg Helicidae)
Pošeimis: Helicinae
(Wikispecies-logo.svg Helicinae)
Gentis: Cornu
(Wikispecies-logo.svg Cornu)
Rūšis: Raiboji sraigenė
(Wikispecies-logo.svg Cornu aspersum)
Binomas
Cornu aspersum
O.F.Müller, 1774

Raiboji sraigenė (kiti pavadinimai – aptaškytoji sraigė, margoji didsraigė) (Cornu aspersum, Helix aspersa, Cryptomphalus aspersus arba Cantareus aspersus) – pilvakojų (Gastropoda) klasės sausumos sraigė, priskiriama didsraigių šeimai. Tai vienas geriausiai žinomų sausumos moliuskų, nors Vidurio Europoje nėra tokia žinoma nei jos didžioji giminaitė vynuoginė sraigė. Raiboji sraigenė natūraliai paplitusi Viduržemio jūros regione ir vakarų Europoje, tačiau sąmoningai ir atsitiktinai žmonių išplatinta viso pasaulio vidutinio ir subtropinio klimato zonose. Šiuo metu randamas Pietų Afrikoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Šiaurės Amerikoje. Šis moliuskas tam tikruose regionuose plačiai naudojamas maistui ir dirbtinai veisiamas, tačiau taip pat daug kur laikomas sodų kenkėju, ypač regionuose, kur buvo išplatintas atsitiktinai ir kur nėra įprasta šias sraiges naudoti maistui.

Vidurio Europos mokslininkai dažniausiai priskiria Cornu genčiai (Born, 1778).[1] Italų autoriai priskiria moliuskus Cantareus genčiai (Risso, 1826).[2][3] Veisėjų taip pat Pietų Europos specialiojoje literatūroje dažnai vadinama Helix aspersa.[4][5]

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Raibąją sraigenę geriausia aprašyti lyginant su vynuogine sraige. Lyginant abiejų rūšių suaugusius individus akivaizdu, kad raibosios sraigenės kiautas lieka mažesnis nei vynuoginės sraigės. Raibosios sraigenės kiauto aukštis siekia 4 cm, tuo tarpu kai vynuoginės sraigės vidutiniškai 5 cm, o kartais ir 6 cm.

Dauginimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaip ir daugelis sraigių, yra hermafroditė, turi ir patino ir patelės lytinę sistemą. Pieno spalvos kiaušiniai vystosi dirvoje.

Gyvenama aplinka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilusi iš Europos ir vėliau paplitusi daugelyje šalių.

Mityba ir elgesys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Raiboji sraigenė yra pavojingas kenkėjas, naktimis ar po didelio lietaus nusiaubiantis soduose augančius minkštastiebius augalus. Sausu oru ji lindi savo kriauklėje angą užlipdžiusi išdžiūvusiomis gleivėmis.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. [1]
  2. F. Giusti, G. Manganelli, P. J. Schembri: The non-marine molluscs of the Maltese Islands. (= Museo Regionale di Scienze Naturali. Monografie 15). Torino 1995, ISBN 88-86041-24-1.
  3. G. Manganelli, M. Bodon, L. Favilli, F. Giusti: Fascicolo 16. Gastropoda Pulmonata. In: A. Minelli, S. Ruffo, S. La Posta: Checklist delle specie della fauna italiana. 1995, S. 1–60.
  4. C. R. Altaba: Hi ha caragols endèmics de Menorca? In: Malacofauna Balearica. 11, 2007, S. 5–15.
  5. D. Dhora: Regjistër i specieve të faunës së Shqipërisë. In: Register of species of the fauna of Albania. Camaj-Pipa, Shkodër 2009, S. 1–128.


Commons-logo.svg

Vikiteka