Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 54°38′34.3″ š. pl. 24°56′4″ r. ilg. / 54.642861°š. pl. 24.93444°r. ilg. / 54.642861; 24.93444
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilensija (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 6: Eilutė 6:


== Istorija ==
== Istorija ==
[[Lietuvos didysis kunigaikštis]] [[Vytautas]] trims Trakų kunigams išlaikyti [[1409]] m. paskyrė Bezdežo valsčių ([[Pinskas|Pinsko]] apylinkėse), o mokyklos prižiūrėtojui paskyrė atlyginimą. Lietuvos didysis kunigaikštis [[Žygimantas Senasis]] [[1524]] m. prie Trakų parapinės bažnyčios įsteigė prepozitūrą (valdymas [[Katedra|katedros]] klebono teisėmis). Jai išlaikyti paskirta [[Eišiškės|Eišiškių]] [[parapija]]. XVI a. bažnyčia buvo [[Gotika|gotikinė]], [[halė|halinė]], bebokštė. [[ATR-Maskvos karas (1654–1667)|Karo su Maskva metu]] [[1655]] m. apgriauta. Po [[1670]] m. suremontuota.

Lietuvos didysis kunigaikštis [[Vytautas]] trims Trakų kunigams išlaikyti [[1409]] m. paskyrė Bezdežo valsčių (Pinsko apylinkėse), o mokyklos prižiūrėtojui paskyrė atlyginimą. [[Žygimantas Senasis]] [[1524]] m. prie Trakų parapinės bažnyčios įsteigė prepozitūrą (valdymas [[Katedra|katedros]] klebono teisėmis). Jai išlaikyti paskirta [[Eišiškės|Eišiškių]] parapija. XVI a. bažnyčia buvo [[Gotika|gotikinė]], [[halė|halinė]], bebokštė. Per karą [[1655]] m. apgriauta. Po [[1670]] m. suremontuota.


[[1700]] m. iš pietų pristatyta Remerių šeimos [[koplyčia]]. XVIII a. pradžioje per [[Šiaurės karas|Šiaurės karą]] bažnyčia gerokai apgriauta. Iki [[1719]] m. atstatyta ir rekonstruota: pristatyti bokštai, paaukštinta centrinė nava, bažnyčia įgavo [[Barokas|baroko]] bruožų. [[1794]] m. bažnyčia sudegė, [[1796]] m. ir vėliau restauruota, [[1822]], [[1840]], [[1858]] ir [[1867]] m. remontuota. [[1900]] m. žaibas uždegė bažnyčią. [[1902]] m. aptvertas šventorius.
[[1700]] m. iš pietų pristatyta Remerių šeimos [[koplyčia]]. XVIII a. pradžioje per [[Šiaurės karas|Šiaurės karą]] bažnyčia gerokai apgriauta. Iki [[1719]] m. atstatyta ir rekonstruota: pristatyti bokštai, paaukštinta centrinė nava, bažnyčia įgavo [[Barokas|baroko]] bruožų. [[1794]] m. bažnyčia sudegė, [[1796]] m. ir vėliau restauruota, [[1822]], [[1840]], [[1858]] ir [[1867]] m. remontuota. [[1900]] m. žaibas uždegė bažnyčią. [[1902]] m. aptvertas šventorius.

17:59, 11 kovo 2018 versija

54°38′34.3″ š. pl. 24°56′4″ r. ilg. / 54.642861°š. pl. 24.93444°r. ilg. / 54.642861; 24.93444

Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika
Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Trakų
Savivaldybė Trakų rajonas
Gyvenvietė Trakai
Adresas Sodų g. 8
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta (įrengta) 1409 m.
Interjeras

Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika stovi Trakuose, netoli Lukos ežero. Turi gotikos ir baroko architektūros bruožų. Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis.

Istorija

Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas trims Trakų kunigams išlaikyti 1409 m. paskyrė Bezdežo valsčių (Pinsko apylinkėse), o mokyklos prižiūrėtojui paskyrė atlyginimą. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis 1524 m. prie Trakų parapinės bažnyčios įsteigė prepozitūrą (valdymas katedros klebono teisėmis). Jai išlaikyti paskirta Eišiškių parapija. XVI a. bažnyčia buvo gotikinė, halinė, bebokštė. Karo su Maskva metu 1655 m. apgriauta. Po 1670 m. suremontuota.

1700 m. iš pietų pristatyta Remerių šeimos koplyčia. XVIII a. pradžioje per Šiaurės karą bažnyčia gerokai apgriauta. Iki 1719 m. atstatyta ir rekonstruota: pristatyti bokštai, paaukštinta centrinė nava, bažnyčia įgavo baroko bruožų. 1794 m. bažnyčia sudegė, 1796 m. ir vėliau restauruota, 1822, 1840, 1858 ir 1867 m. remontuota. 1900 m. žaibas uždegė bažnyčią. 1902 m. aptvertas šventorius.

2017 m. rugpjūčio 15 d. Dievo kulto ir sakramenų kongregacija, įgaliota popiežiaus Pranciškaus, išleido dekretą, kuriuo Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčiai suteikiamas bazilikos titulas. Dekreto paskelbimo iškilmės įvyko Trakuose 2017 m. rugsėjo 3 d.

Architektūra

Bazilika turi gotikos ir baroko architektūros bruožų, netaisyklingo stačiakampio plano, dvibokštė, trinavė, su trisiene apside. Šoninių navų galuose – zakristija ir koplyčia. Centrinę navą dengia cilindriniai, šonines navas – kryžminiai skliautai. Šventoriaus tvora akmenų mūro.

Marijos paveikslas

Pagrindinis straipsnis – Trakų Dievo Motinos paveikslas.

Trakų bazilika garsi Dievo Motinos su kūdikėliu Jėzumi paveikslu. Manoma, kad jį gavo iš Bizantijos Vytautas. Jėzuitai iš Vilniaus į Trakus organizuodavo iškilmingas maldininkų procesijas.

Nuorodos