Franz von Lenbach: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

20:13, 20 rugsėjo 2017 versija

Francas fon Lenbachas (vok. Franz von Lenbach, 1836−1904 m.) – XIX a. pb. Vokietijos tapytojas, portretistas.

Biografija

Francas Lenbachas gimė 1836 m. gruodžio 13 d. Šrobenhauzene Bavarijoje. Akmendirbio sūnus. Jis mokėsi Landshuto technikos kolegijoje ir po 1851 m. pradėjo dirbti skulptoriaus A. Zikingerio (Anselm Sickinger) skulptūros studijoje. Per brolį jis sutiko tapytoją J. B. Hofnerį, kuris supažindino F. Lenbachą su piešimu ir tapyba. 1852−53 m. F. Lenbachas mokėsi Augsburgo politechnikoje, porą mėnesių dirbo tapytojo A. Graflės studijoje ir 1854 m. įstojo mokytis į Miuncheno dailės akademiją. 1857 m. jis tapo garsaus tuo metu istorinio žanro tapytojo Karlo Teodoro fon Piloti mokiniu. Kitais metais jis su mokytoju ir kitais tapytojais keliavo į Romą. Iš Italijos jis parsivežė grupę eskizų ir piešinių, kuriuos naudojo paveikslams kurti (pvz., „Tito arka“). Jo ankstyvieji darbai buvo paveikti mokytojo K. fon Piloti stiliaus.

1860 m. F. Lenbachas pradėjo mokyti Veimaro dailės mokykloje ir kopijavo senųjų meistrų paveikslus daugiausiai rėmėjo, grafo Adolfo Frydricho fon Grafo Šlako užsakymais. Tuo tikslu jis lankėsi Italijoje, Ispanijoje, Vienoje ir Berlyne. 1868 m. viešėjo Tanžere, nutapė paskutinį savo peizažą „Alhambra. Grenada“. Po 1868 m. F. Lenbachas atsidėjo išskirtinai portretiniam žanrui, apsigyveno Miunchene. Jis tapo tarptautiniu mastu garsiu portretistu. Jo kūrybinis stilius buvo artimas praeities meistrų, ypač venecijiečių, tapybos stiliui su sodriomis spalvomis ir chiaroscuro naudojimu. Toks stilius įtiko to meto pasiturintiems užsakovams. Jis nutapė daugelio to meto žymių ir įtakingų veikėjų portretų, tarp kurių: Vilhelmo I, R. Vagnerio, F. Listo, H. Helmholco ir O. fon Bismarko. Vien pastarojo portretų F. fon Lenbachas nutapė apie 80 vnt. Tarp jo draugų buvo tapytojas Hansas Makartas, rašytojas Paulius Heizė, kompozitorius Richardas Vagneris ir kiti. Jis buvo du kartus vedęs: Magdaleną, grafienę Moltkę, ir Lolo fon Hornštein.

1882 m. F. Lenbachui suteiktas bajorystės rangas. Jis laimėjo Didįjį prizą už tapybą 1900 m. Paryžiuje. Francas fon Lenbachas mirė 1904 m. gegužės 6 d. Miunchene. Jo name Miunchene įsteigtas muziejus.

Darbų galerija

„Alhambra. Grenada“, 1868 m.
„Senatoriaus Džovanio Morelio portretas“, 1886 m.
„Otas fon Bismarkas su kirasyro uniforma“, 1890 m.
„Duktės Marion Lenbach portretas“, 1901 m.

Šaltiniai

Vikiteka: Franz von Lenbach – vaizdinė ir garsinė medžiaga

@@ Eilutė 4: / Eilutė 4: @@
 == Biografija ==
-Francas Lenbachas gimė 1836 m. gruodžio 13 d. Šrobenhauzene [[Bavarija|Bavarijoje]]. Akmendirbio sūnus. Jis mokėsi [[Landshutas|Landshuto]] technikos kolegijoje ir po 1851 m. pradėjo dirbti skulptoriaus A. Zikingerio (''Anselm Sickinger'') skulptūros studijoje. Per brolį jis sutiko tapytoją J. B. Hofnerį, kuris supažindino F. Lenbachą su piešimu ir tapyba. 1852−53 m. F. Lenbachas mokėsi [[Augsburgas|Augsburgo]] politechnikoje, porą mėnesių dirbo tapytojo A. Graflės studijoje ir 1854 m. įstojo mokytis į [[Miunchenas|Miuncheno]] dailės akademiją. 1857 m. jis tapo garsaus tuo metu istorinio žanro tapytojo Karlo Teodoro fon Piloti mokiniu. Kitais metais jis su mokytoju ir kitais tapytojais keliavo į Romą. Iš Italijos jis parsivežė grupę eskizų ir piešinių, kuriuos naudojo paveikslams kurti (pvz., „Tito arka“). Jo ankstyvieji darbai buvo paveikti mokytojo K. fon Piloti stiliaus.
+Francas Lenbachas gimė 1836 m. gruodžio 13 d. Šrobenhauzene [[Bavarija|Bavarijoje]]. Akmendirbio sūnus. Jis mokėsi [[Landshutas|Landshuto]] technikos kolegijoje ir po 1851 m. pradėjo dirbti skulptoriaus A. Zikingerio (''Anselm Sickinger'') skulptūros studijoje. Per brolį jis sutiko tapytoją J. B. Hofnerį, kuris supažindino F. Lenbachą su piešimu ir tapyba. 1852−53 m. F. Lenbachas mokėsi [[Augsburgas|Augsburgo]] politechnikoje, porą mėnesių dirbo tapytojo A. Graflės studijoje ir 1854 m. įstojo mokytis į [[Miunchenas|Miuncheno]] dailės akademiją. 1857 m. jis tapo garsaus tuo metu istorinio žanro tapytojo Karlo Teodoro fon Piloti mokiniu. Kitais metais jis su mokytoju ir kitais tapytojais keliavo į [[Roma|Romą]]. Iš Italijos jis parsivežė grupę eskizų ir piešinių, kuriuos naudojo paveikslams kurti (pvz., „Tito arka“). Jo ankstyvieji darbai buvo paveikti mokytojo K. fon Piloti stiliaus.
-m. F. Lenbachas pradėjo mokyti [[Veimaras|Veimaro]] dailės mokykloje ir kopijavo senųjų meistrų paveikslus daugiausiai rėmėjo, grafo Adolfo Frydricho fon Grafo Šlako užsakymais. Tuo tikslu jis lankėsi Italijoje, Ispanijoje, Vienoje ir Berlyne, 1868 m. viešėjo [[Tanžeras|Tanžere]], nutapė paskutinį savo peizažą „Alhambra. Grenada“. Po 1868 m. F. Lenbachas atsidėjo išskirtinai portretiniam žanrui, apsigyveno [[Miunchenas|Miunchene]]. Jis tapo tarptautiniu mastu garsiu portretistu. Jo kūrybinis stilius imitavo praeities meistrų, ypač venecijiečių, tapybos stilių su sodriomis spalvomis ir ''[[chiaroscuro]]'' naudojimu. Toks stilius įtiko to meto pasiturintiems užsakovams. Jis nutapė daugelio to meto žymių ir įtakingų veikėjų portretų, tarp kurių: [[Vilhelmas I|Vilhelmo I]], [[Richardas Vagneris|R. Vagnerio]], [[Francas Listas|F. Listo]], [[Hermann von Helmholtz|H. Helmholco]] ir [[Otas fon Bismarkas|O. fon Bismarko]]. Vien pastarojo portretų F. fon Lenbachas nutapė apie 80 vnt. Tarp jo draugų buvo tapytojas [[Hansas Makartas]], rašytojas [[Paulius Heizė]], [[Richardas Vagneris]] ir kiti. Jis buvo du kartus vedęs: Magdaleną, grafienę Moltkę, ir Lolo fon Hornštein.
+m. F. Lenbachas pradėjo mokyti [[Veimaras|Veimaro]] dailės mokykloje ir kopijavo senųjų meistrų paveikslus daugiausiai rėmėjo, grafo Adolfo Frydricho fon Grafo Šlako užsakymais. Tuo tikslu jis lankėsi [[Italija|Italijoje]], [[Ispanija|Ispanijoje]], [[Viena|Vienoje]] ir [[Berlynas|Berlyne]]. 1868 m. viešėjo [[Tanžeras|Tanžere]], nutapė paskutinį savo peizažą „Alhambra. Grenada“. Po 1868 m. F. Lenbachas atsidėjo išskirtinai portretiniam žanrui, apsigyveno [[Miunchenas|Miunchene]]. Jis tapo tarptautiniu mastu garsiu portretistu. Jo kūrybinis stilius buvo artimas praeities meistrų, ypač venecijiečių, tapybos stiliui su sodriomis spalvomis ir ''[[chiaroscuro]]'' naudojimu. Toks stilius įtiko to meto pasiturintiems užsakovams. Jis nutapė daugelio to meto žymių ir įtakingų veikėjų portretų, tarp kurių: [[Vilhelmas I|Vilhelmo I]], [[Richardas Vagneris|R. Vagnerio]], [[Francas Listas|F. Listo]], [[Hermann von Helmholtz|H. Helmholco]] ir [[Otas fon Bismarkas|O. fon Bismarko]]. Vien pastarojo portretų F. fon Lenbachas nutapė apie 80 vnt. Tarp jo draugų buvo tapytojas [[Hansas Makartas]], rašytojas [[Paulius Heizė]], kompozitorius [[Richardas Vagneris]] ir kiti. Jis buvo du kartus vedęs: Magdaleną, grafienę Moltkę, ir Lolo fon Hornštein.
 m. F. Lenbachui suteiktas bajorystės rangas. Jis laimėjo Didįjį prizą už tapybą 1900 m. Paryžiuje. Francas fon Lenbachas mirė 1904 m. gegužės 6 d. Miunchene. Jo name Miunchene įsteigtas muziejus.