Chiaroscuro

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rembrandto „Autoportretas“ − vienas būdingiausių chiaroscuro naudojimo pavyzdžių

Chiaroscuro (sulietuvintai – šviesotamsa, verčiant pažodžiui iš italų kalbos chiaro − „šviesa“, scuro − „tamsa“[1]) − vaizduojamųjų menų technika, kai dėka šviesos ir tamsos kontrastų vaizduojamas trimatis objektas. Yra žinoma, kad šviesos ir tamsos efektus naudojo senovės Graikijos ir Romos menininkai. Europietiškajame mene chiaroscuro technikos inovatoriais laikomi Leonardas da Vinčis, Karavadžas bei Rembrantas. Tarp XVII a. baroko menininkų chiaroscuro tapo viena dominuojančių naudojamų technikų, paprastai asocijuojama su gilių šešėlių ir menkos šviesos karavadžistų ir Rembrandto kūryba.[2] Kraštutinis chiaroscuro variantas vadinamas tenebrizmu.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]