Charles-François Daubigny: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

19:10, 24 birželio 2017 versija

Šarlis Fransua Dobinji

Fransua Dobinji fotoportretas, aut. Feliksas Nadaras
Gimė	1817 m. vasario 15 d. Paryžius
Mirė	1878 m. vasario 19 d. (61 metai) Paryžius
Palaidotas (-a)	Per Lašezo kapinės
Tautybė	Prancūzas

Veikla	Dailininkas
Sritis	Realizmas

Vikiteka	Charles-François Daubigny

Šarlis Fransua Dobinji (pranc. Charles-François Daubigny, 1817–1878 m.) – XIX a. prancūzų realistinis tapytojas peizažistas, „Barbizono mokyklos“ dailininkas.

Biografija

Fransua Dobinji gimė 1817 m. vasario 15 d. Paryžiuje. Jo tėvas Edmonas Fransua Dobinji (1789–1843) buvo tapytojas peizažistas. Nuo vaikystės F. Dobinji buvo sirguliuojantis ir augo prižiūrimas auklės Valmondua kaime prie Uazos upės. Jo šeima buvo skurdi ir F. Dobinji nuo paauglystės užsidirbdavo kurdamas iliustracijas ir atnaujindamas paveikslus. 1836 m. lankėsi Italijoje. F. Dobinji buvo daugiausiai savamoksliu dailininku ir 1837 m. nesėkmingai bandė varžytis dėl „Romos prizo“, skiriamo pradedantiesiems. Jis trumpai mokėsi pas akademinį istorinį tapytoją Polį Delarošą (1797−1856). 1838 m. jo Notr Damo ir Sen Luji salos peizažai buvo priimti į Paryžiaus Salono parodą. Po antro priėmimo į parodą 1840 m., F. Dobinji vėl bandė varžytis kitais metais dėl „Romos prizo“ ir vėl nesėkmingai. Dailininkas kūrė iliustracijas ir grafikos kūrinius, 1843 m. nutapė Fontenblo apylinkių vaizdų.

1848 m F. Dobinji gavo smulkų palikimą ir maždaug tuo metu susipažino su grupe tapytojų, kurie dirbo Barbizono kaime prie Fontenblo miško: Jules Dupré (1811−1889), Théodore Rousseau (1812−1867) ir Alexandre-Gabriel Decamps (1803−1860). 1849 m. jo ilgamečiu draugu tapo Kamilis Koro (1796−1875), su kuriuo kartu F. Dobinji kūrė Ženevos apylinkėse 1852 ir 1853 m. Po to dirbo Optevozo kaime prie Liono, kur juos susitiko Gustavas Kurbė (1819−1877). F. Dobinji reguliariai eksponavo Paryžiaus Salone, laimėjo medalius 1848, 1852, 1857 ir 1859 m. Jis eksponavo Visuotinėje Paryžiaus parodoje 1855 m., kurioje jo paveikslai sulaukė sėkmės. Po to F. Dobinji nusipirko baržą „Le Botin“, kuria keliavo po Senos ir Uazos upes tapydamas pakrantes. 1857 m. jo paveikslą „Pavasaris“ įsigijo imperatorius Napoleonas III. 1860 m. dailininkas įsigijo nuosavybės ir apsigyveno Overe prie Uazos.

1865 ir 1866 m. F. Dobinji lankėsi Anglijoje, 1868 m. − Ispanijoje, 1870 m. − Olandijoje. 1866 ir 1867 m. buvo Paryžiaus Salono žiuri nariu, gynė impresionistinę dailę. 1870 m. Prancūzijos−Prūsijos karo metu F. Dobinji buvo Londone, susipažino su K. Monė, kurį rekomendavo meno dileriui P. Diuran-Riueliui. Vėlyvaisiais metais F. Dobinji buvo kamuojamas artrito, tapė mažai. Šarlis Fransua Dobinji mirė Paryžiuje 1878 m. vasario 15 d., palaidotas Per Lašezo kapinėse. Didelę jo kūrybos dalį sudaro Uazos upės pakrančių vaizdai. F. Dobinji tapyba paveikė XIX a. prancūzų impresionistus.

Darbų galerija

„Pjūtis“ (1851, Orsė muziejus, Paryžius)
„Kūdros prie Gylieu“ (1853, Dailės muziejus, Cincinatis)
„Pavasaris“ (1862, Senoji nacionalinė galerija, Berlynas)
„Uazos pakrantė“ (1864, privatus rinkinys)
„Baržos“ (1865, Luvras, Paryžius)

Nuorodos

Vikiteka: Charles-François Daubigny – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šaltiniai

@@ Eilutė 31: / Eilutė 31: @@
  |vikiteka= Category:Charles-François Daubigny
 }}
-'''Šarlis Fransua Dobinji''' ({{fr|Charles-François Daubigny}}, 1817 – 1878 m.) – XIX a. [[Prancūzija|prancūzų]] [[realizmas|realistinis]] tapytojas peizažistas, „[[Barbizono mokykla|Barbizono mokyklos]]“ dailininkas.
+'''Šarlis Fransua Dobinji''' ({{fr|Charles-François Daubigny}}, 1817–1878 m.) – XIX a. [[Prancūzija|prancūzų]] [[realizmas|realistinis]] tapytojas peizažistas, „[[Barbizono mokykla|Barbizono mokyklos]]“ dailininkas.
 == Biografija ==
 Fransua Dobinji gimė 1817 m. vasario 15 d. [[Paryžius|Paryžiuje]]. Jo tėvas Edmonas Fransua Dobinji (1789–1843) buvo tapytojas peizažistas. Nuo vaikystės F. Dobinji buvo sirguliuojantis ir augo prižiūrimas auklės [[Valmondua]] kaime prie [[Uaza|Uazos]] upės. Jo šeima buvo skurdi ir F. Dobinji nuo paauglystės užsidirbdavo kurdamas iliustracijas ir atnaujindamas paveikslus. 1836 m. lankėsi Italijoje. F. Dobinji buvo daugiausiai savamoksliu dailininku ir 1837 m. nesėkmingai bandė varžytis dėl „Romos prizo“, skiriamo pradedantiesiems. Jis trumpai mokėsi pas akademinį istorinį tapytoją [[Paul Delaroche|Polį Delarošą]] (1797−1856). 1838 m. jo Notr Damo ir Sen Luji salos peizažai buvo priimti į Paryžiaus Salono parodą. Po antro priėmimo į parodą 1840 m., F. Dobinji vėl bandė varžytis kitais metais dėl „Romos prizo“ ir vėl nesėkmingai. Dailininkas kūrė iliustracijas ir grafikos kūrinius, 1843 m. nutapė [[Fontenblo]] apylinkių vaizdų.
-m F. Dobinji gavo smulkų palikimą ir maždaug tuo metu susipažino su grupe tapytojų, kurie dirbo [[Barbizonas|Barbizono]] kaime prie Fontenblo miško: [[Jules Dupré]] (1811−1889), [[Théodore Rousseau]] (1812−−1867) ir [[Alexandre-Gabriel Decamps]] (1803−1860). 1849 m. jo ilgamečiu draugu tapo [[Kamilis Koro]] (1796−1875), su kuriuo kartu F. Dobinji kūrė [[Ženeva|Ženevos]] apylinkėse 1852 ir 1853 m. Po to dirbo Optevozo kaime prie [[Lionas|Liono]], kur juos susitiko [[Gustavas Kurbė]] (1819−1877). F. Dobinji reguliariai eksponavo Paryžiaus Salone, laimėjo medalius 1848, 1852, 1857 ir 1859 m. Jis  eksponavo Visuotinėje Paryžiaus parodoje 1855 m., kurioje jo paveikslai sulaukė sėkmės. Po to F. Dobinji nusipirko baržą „Le Botin“, kuria keliavo po Senos ir Uazos upes tapydamas pakrantes. 1857 m. jo paveikslą „Pavasaris“ įsigijo imperatorius [[Napoleonas III]]. 1860 m. dailininkas įsigijo nuosavybės ir apsigyveno [[Overas|Overe]] prie Uazos.
+m F. Dobinji gavo smulkų palikimą ir maždaug tuo metu susipažino su grupe tapytojų, kurie dirbo [[Barbizonas|Barbizono]] kaime prie Fontenblo miško: [[Jules Dupré]] (1811−1889), [[Théodore Rousseau]] (1812−1867) ir [[Alexandre-Gabriel Decamps]] (1803−1860). 1849 m. jo ilgamečiu draugu tapo [[Kamilis Koro]] (1796−1875), su kuriuo kartu F. Dobinji kūrė [[Ženeva|Ženevos]] apylinkėse 1852 ir 1853 m. Po to dirbo Optevozo kaime prie [[Lionas|Liono]], kur juos susitiko [[Gustavas Kurbė]] (1819−1877). F. Dobinji reguliariai eksponavo Paryžiaus Salone, laimėjo medalius 1848, 1852, 1857 ir 1859 m. Jis  eksponavo Visuotinėje Paryžiaus parodoje 1855 m., kurioje jo paveikslai sulaukė sėkmės. Po to F. Dobinji nusipirko baržą „Le Botin“, kuria keliavo po Senos ir Uazos upes tapydamas pakrantes. 1857 m. jo paveikslą „Pavasaris“ įsigijo imperatorius [[Napoleonas III]]. 1860 m. dailininkas įsigijo nuosavybės ir apsigyveno [[Overas|Overe]] prie Uazos.
 ir 1866 m. F. Dobinji lankėsi Anglijoje, 1868 m. − Ispanijoje, 1870 m. − Olandijoje. 1866 ir 1867 m. buvo Paryžiaus Salono žiuri nariu, gynė impresionistinę dailę. 1870 m. Prancūzijos−Prūsijos karo metu F. Dobinji buvo Londone, susipažino su [[Klodas Monė|K. Monė]], kurį rekomendavo meno dileriui [[Polis Diuran-Riuelis|P. Diuran-Riueliui]]. Vėlyvaisiais metais F. Dobinji buvo kamuojamas [[artritas|artrito]], tapė mažai. Šarlis Fransua Dobinji mirė Paryžiuje 1878 m. vasario 15 d., palaidotas [[Per Lašezo kapinės]]e. Didelę jo kūrybos dalį sudaro Uazos upės pakrančių vaizdai. F. Dobinji tapyba paveikė XIX a. prancūzų [[impresionizmas|impresionistus]].