Paul Delaroche

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
P. Delarošo portretas

Polis Delarošas (pranc. Hippolyte-Paul Delaroche, 1797–1856 m.) – XIX a. pirmos pusės Prancūzijos dailininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ipolitas Polis Delarošas gimė 1797 m. liepos 17 d. Paryžiuje. Jo tėvas buvo dailės ekspertas, dėdė vadovavo Paryžiaus estampų kabinetui ir brolis tapo tapytoju. Iš pradžių P. Delarošas mokėsi pas Antuaną Žaną Gro. Išgarsėjo dramatiškais paveikslais su egzotiniais motyvais. Savo istorinėse ir Senojo Testamento scenose propagavo dramatinį romantizmą, panašų į vėlesnę Tomo Kutiūro kūrybą. 1832 m. jis tapo Paryžiaus aukštosios dailės mokyklos profesoriumi, buvo priimtas į Prancūzijos institutą. P. Delarošo garsiausiu kūriniu įvardijamas paveikslas „Ledi Džeinės Grei egzekucija“ (1833, Nacionalinė Londono galerija), kuriame pavaizduota trumpiausiai valdžiusios (8 dienas) Anglijos karalienės mirtis. Kiti panašaus dramatiško siužeto paveikslai − „Edvardo vaikai“, „Žanos d'Ark tardymas“. Polis Delarošas derino romantizmo dramatiškumą ir kartu klasicizmui būdingą vaizduojamų veikėjų formų nuosaikų grožį. Šis dailės stilius vėliau buvo pavadintas akademizmu.

Polis Delarošas mirė 1856 m. lapkričio 4 d. Paryžiuje. Dailininkas savo gyvenimo metu buvo labai populiarus, žymesnis nei šiuo metu daug garsesni jo amžininkai: Engras ir Delakrua. Po jo mirties 1856 m. Paryžiaus aukštojoje mokykloje jam pagerbti, tapytojų prašymu, po kuriuo pasirašė Engras, Delakrua, Horacijus Vernė ir Aris Šeferis tarp kitų, buvo surengta didžiulė paroda, kurią galima įvardinti pirmąja retrospektyvine paroda istorijoje.[1] Maždaug po 1860 m. P. Delarošo autoritetas smuko, jo dailė praktiškai tapo ignoruojama iki šių laikų.[2]

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  • Stephen Bann. Paul Delaroche. Reaktion Books, 1997 , p. 18
  • Stephen Bann. Paul Delaroche. Reaktion Books, 1997 , p. 9