644
pakeitimai
S |
S |
||
'''Agrochemija''' - mokslas, tiriantis cheminių ir biocheminių procesų, vykstančių [[dirvožemis|dirvožemyje]] ir [[augalas|augaluose]], paveikimo būdus, mineralinę augalų mitybą, dirvožemio tręšimą, jo [[cheminė melioracija|cheminį melioravimą]].
Agrochemija - mokslinis [[žemės ūkis|žemės ūkio]] chemizavimo pagrindas. Ji remiasi augalų [[fiziologija]] ir [[biochemija]], [[chemija]], [[fizika]], [[meteorologija]], [[dirvotyra]]. Agrochemijos tyrimams naudojami chemijos matavimai ir [[biologija|biologijos]] metodai. Agrochemijos laboratorijose daromos dirvožemio, augalų, trąšų mėginių cheminės analizės. Biologiniais ir laboratoriniais metodais vegetaciniuose nameliuose, bandymų laukeliuose, veliau dideliuose laukuose tiriama augalų mityba. Nustatant, kiek dirvožemyje yra augalams reikalingų medžiagų ir kaip jas augalai pasiima, naudojamasi žymėtųjų [[atomas|atomų]] metodu.
== Istorija ==
[[XVIII amžius|XVIII a.]] pab. - [[XIX amžius|XIX a.]] pr. agrochemijos klausimus moksliškai nagrinėjo N. L. Voklenas (''Vauquelin''; [[Prancūzija]]), N. T. Sosiūras (''Saussure''; [[Šveicarija]]), M. Lomonosovas ([[Rusija]]). Pirmasis mikslinės agrochemijos pagrindus pateikė ([[1804]]) prancūzas N. T. Sosiūras, įrodęs [[anglies dioksidas|anglies dioksodo]] augalų org. medžiagos susidarymui. Anglų chemikas H. Deivis (''Davy'') veikale " Agrikultūrinės chemijos elementai" [[1813]]) aprašė atskirų [[cheminis elementas|elementų]] svarbą augalų mitybai. [[Azotas|Azoto]] reikšmę augalų mitybai, [[pupiniai|ankštinių augalų]] ir [[gumbelinės bakterijos|gumbelinių bakterijų]] [[simbiozė|simbiozę]] ištyrė Ž. B. Busengo (''Boussingault''; Prancūzija, [[1834]]), H. Helrygelis (''Hellriegel''; [[Vokietija]], [[1886]]), A. Pražmovskis (''Prażmowski''; [[Lenkija]], ([[1890]]), S. Vinogradskis (Rusija, [[1893]]), M. Bejeringas (''Beyernick''; [[Nyderlandai]], [[1901]]). J. Lybigas (''Liebig''; Vokietija, [[1840]]) įrodė, kad augalai, be anglies dioksido,
=== Lietuvoje ===
|
pakeitimai