Echnatonas

Echnatono skulptūra Kairo muziejuje

Echnatonas („nuolankus Atonui“; Amenhotepas IV, valdė apie 1353–1336 m. pr. m. e.) – Egipto faraonas, pagarsėjęs savo religine reforma, kurios dėka jo valdymo metais klestėjo monoteizmas – Saulės dievo Atono kultas. Istorikams trumpas Echnatono valdymo laikotarpis svarbus dėl tikriausiai jo inicijuoto Amarnos meno stiliaus, kuris ženkliai skyrėsi nuo įprasto egiptiečių meno, ir apie 380 „Amarnos laiškų“ − korespondencijos tarp Amenchotepo III, Echnatono ir šiaurinių Egipto provincijų vietininkų.

Echnatonas buvo didžiojo faraono Amenchotepo III, kurio laikais Egiptas išgyveno savo aukso klestėjimo laikus, sūnus. Jo motina buvo nubių kilmės valdininko duktė Tija. Po Amenchotepo III mirties Amenchotepas IV pasikeitė vardą į Echnatoną ir ėmė garbinti dievą Atoną, saulės diską. Kitų istorikų nuomone, Amenchotepas III užleido sostą sūnui ir jie kurį laiką valdė kartu.

Echnatonas uždraudė senuosius egiptietiškus dievus, uždarė kai kurias šventyklas. O didžiosiose Karnako ir Luksoro šventyklose pastatė Atono koplyčias, kurios po reformos buvo sugriautos.

Savo reformą Echnatonas pradėjo pasipiktinęs Karnako Amono kulto žynių įtakos sustiprėjimu. Tais laikais žyniai buvo galingesni net ir už patį faraoną. Echnatonas pakeitė šią įtaką. Jis ir jo žmona Nefertitė (kuri tikriausiai buvo Amono žynio Ajo duktė) pasiskelbė gyvaisiais dievais ir dievo Atono garbintojais. Žmonės turėjo garbinti faraoną ir jo žmoną, o šie aukojo aukas pačiam Atonui, taip buvo suteiktos didesnės galios faraono asmeniui.

Echnatonas perkėlė sostinę iš Tėbų į Achetatoną, dabartinę Tel-el-Amarną. Ten karaliavo iki mirties – 17 metų. Kaip mirė šis karalius, nėra žinoma, manoma, kad jo mirties priežastis gali būti savižudybė ar nužudymas. Jis buvo palaidotas Amarnos kapinyne, tačiau vėliau jo palaikai slapta pergabenti į Karalių slėnį, kur jis tikriausiai buvo palaidotas savo motinos Tijos sarkofage. Echnatono mumija nėra rasta. Po faraono eretiko mirties sostas atiteko jo žentui Smenchkarei (1346–1343), vedusiam savo pirmtako dukterį. Po jo valdė Amenchotepo IV (Echnatono) sūnus Tutanchamonas (1343–1333), kurio motina tikriausiai buvo Kija. Jis atkūrė senąją religiją, o sostinę grąžino į Tėbus. Mirus Tutanchamonui sostą užėmė Amono žynys Ajas, o po jo − karo vadas Horemhebas, kuris vedė Nefertitės seserį Mutnodžmetę. Būtent pastarasis ir užbaigė XVIII dinastijos viešpatavimo istoriją.

Echnatonas vaizduojamas kaip sfinksas (Kestnerio Muziejus)

Nefertitė po savo vyro mirties iš istorijos paslaptingai dingo.