Amarnos laiškai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Viena iš Amarnos lentelių

Amarnos laiškai (Amarnos lentelės) − grupė akadų dantiraščiu užrašytų molio lentelių iš Senovės Egipto Amarnos laikotarpio, rastų Amarnoje. Tai korespondencija tarp faraonų Amenchotepo III, Echnatono ir Egipto vasalų Palestinoje, Sirijoje bei kitų Artimųjų Rytų valstybių valdovų.

Pirmoji Amarnos lentelė rasta 1887 m. vietinei moteriai kasinėjant Amarnos archeologinėje vietovėje. Po to vietinių buvo iškastos kitos lentelės, kurios pasirodė pardavimui senienų turguose. Iš pradžių buvo nesuprasta jų vertė. Wallis Budge iš Britų muziejaus tikėjo jų originalumu ir daugelį nupirko muziejui. Jo spėjimą apie lentelių originalumą patvirtino A. H. Sayce. Kasinėjant vokiečių archeologinei misijai rasta daugiau lentelių senovėje buvusiame pastate, kuris pramintas „faraono raštine“. Dabar yra žinomos 382 lentelės, kurios saugomos Britų muziejuje, Berlyno Egipto muziejaus institucijos (200 vnt), Luvre ir Kairo Egipto muziejuje.

Lentelių turinys apima iki 30 metų laikotarpį, kuris prasideda Amenchotepo III valdymo trisdešimtaisiais metais (apie 1360 m. pr. m. e.) ir baigiasi ne vėliau Tutanchamono valdymo pirmųjų metų (apie 1336 m. pr. m. e.). Daugiausiai yra iš Echnatono valdymo metų. Dauguma lentelių užrašytos akadišku dialektu, yra užrašytų hetitų, asirų ir huritų kalbomis. Visos lentelės, išskyrus trisdešimt dvi, yra faraonų korespondencija su Artimųjų Rytų valstybių − Asirijos, Babilonijos, Mitanijos, hetitų ir Egipto vasalinių valstybėlių Palestinoje ir Sirijoje valdovais. Yra keletas laiškų, kurių autoriai yra Amenchotepas III ir Echnatonas. Neaišku, ar šie laiškai yra juodraštiniai variantai, tikrų laiškų kopijos, o gal nebuvo išsiųsti. Laiškai leidžia pažvelgti į diplomatinius to meto senovės galingųjų valstybių santykius. Apie 300 lentelių yra iš Egipto vasalų Palestinoje ir Sirijoje. Jos įdomios lingvistiškai tuo, kad leidžia tyrinėti ikihebrajinės Palestinos dialektus. Pažymėtini tarp jų yra laiškai, gauti iš Biblo karaliaus Rib Adi arba jam išsiųsti, kurių yra net 67 ir kuriuose jis raportuoja apie įvykius Egipto ir Hetitų imperijos pasienio valstybėlėse bei nesustodamas prašo faraono karinės pagalbos. Atrodo, kad Echnatonui jis buvo įkyrėjęs, nes viename iš laiškų jis klausė Rib Adi, kodėl anas taip daug jam rašo.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ian Shaw, Paul Nicholson. The British Museum Dictionary of Ancient Egypt. The American University in Cairo Press., 2002, p. 27
  • The Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt. Tomas I. Red. Donald B. Redford. Oxford University Press, − 2001, p. 65−66
  • Encyclopedia Britannica
  • Michael D. Coogan. The Oxford History of the Biblical World. Oxford University Press, 2001, p. 49