Samojedai: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
|||
| Eilutė 14: | Eilutė 14: | ||
Nuo XVI a. pabaigos [[Rusijos carystė|Rusijos carystei]] kolonizuojant Sibiro žemes, pradėtas vartoti [[etnonimas]] ''samojedai'', neskirstant [[čiabuviai|čiabuvių]] į konkrečias etnines grupes. Į samojedų sąvoką neretai patekdavo ir kitos Sibiro tautos, kalbėję ugrų kalbomis. Rusija iki XVIII a. vidurio panaikino visas vietos kunigaikštystes ir jas inkorporavo į savo valstybę. XVII-XIX a. vyko sparti nutautinimo politika, kurios metu išnyko pietinės samodų tautos, o šiaurinės išliko neskaitlingos. Šiuo metu Rusijoje egzistuoja keturios samodų tautos, kurių didžiausia yra [[nencai]]. |
Nuo XVI a. pabaigos [[Rusijos carystė|Rusijos carystei]] kolonizuojant Sibiro žemes, pradėtas vartoti [[etnonimas]] ''samojedai'', neskirstant [[čiabuviai|čiabuvių]] į konkrečias etnines grupes. Į samojedų sąvoką neretai patekdavo ir kitos Sibiro tautos, kalbėję ugrų kalbomis. Rusija iki XVIII a. vidurio panaikino visas vietos kunigaikštystes ir jas inkorporavo į savo valstybę. XVII-XIX a. vyko sparti nutautinimo politika, kurios metu išnyko pietinės samodų tautos, o šiaurinės išliko neskaitlingos. Šiuo metu Rusijoje egzistuoja keturios samodų tautos, kurių didžiausia yra [[nencai]]. |
||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
{{ |
{{Išnašos}} |
||
== Nuorodos == |
== Nuorodos == |
||
09:02, 6 vasario 2016 versija
Šis straipsnis apie tautų grupę. Apie šunų veislę skaitykite straipsnyje Samojedų šuo.
Samojedai, arba samodai (rus. самоеды, cамодийцы) – grupė mažų tautelių, gyvenančių daugiausiai šiauriniame Sibire bei šiaurės rytinėje Rusijos Europos dalyje. Jai priskiriami nencų, encų, selkupų, nganasanų ir kitų tautų (jau išnykusių), kalbančių samodų kalbomis, atstovai. Samodai sudaro vieną iš dviejų uralo tautų atšakų (kita yra finougrai).
Etimologija
Manoma, kad etnonimas atsirado rusams iškraipius nencų savivardį saamod ar saamid. Panašiai save vadina dar keletas šiaurinių Uralo tautų. Iki XIX a. rusų etnografinėje literatūroje nencus vadino Samojad (Самоядь). Rusų kalboje ši sąvoka [1] [2] tautai vadinti samojedai (rus. самоед – saviėdis) skambėjo paniekinamai, todėl XX a. jos atsisakyta, pradedant naudoti neutralesnį vedinį samodai ar samodiečiai.
Istorija
Yra keletas samodų kilmės hipotezių, tačiau labiausiai paplitusi jų protėvyne laiko šiaurines Altajaus-Sajanų priekalnes pietrytiniame Vakarų Sibire. XIX a. viduryje suomių etnologas čia rado didžiausią samodų kalbų įvairovę. Čia gyveno pietų samodų kalbomis kalbėję tautos motorai, kamasinai, koibalai ir kt. Šiuo metu visos jos yra išnykę.
Apie I-IV a. Pietų Sibire prasidėjus Didžiajam tautų kraustymuisi, dalis samojedų (šiauriniai) migravo į Sibiro lygumas šiaurėje, judėdami palei Obę. Dalis jų apsistojo Tazo aukštupyje, kur konsolidavosi encai (jie migravo į rytus). Kita dalis apsistojo Pūro slėnyje, kur konsolidavosi nencai. Dalis, likusi gyventi Obės slėnyje, vadinami selkupais.
Nencai pirmieji užmezgė kontaktus su tautomis į vakarus nuo Uralo, kuomet apie XI a. buvo įtraukti į Naugardo prekybą su Jugra. Jie tiekė brangiakailių žvėrių kailius, mamuto bei vėplio iltis. Apie XV a. kai kurie samodai suformavo gentinius susivienijimus. Svarbiausi buvo selkupų Keršoji Orda Obės vidurupyje ir nencų Obdoro kunigaikštystė Obės žemupyje (pastarojoje valdžią greičiausiai turėjo chantai).
Nuo XVI a. pabaigos Rusijos carystei kolonizuojant Sibiro žemes, pradėtas vartoti etnonimas samojedai, neskirstant čiabuvių į konkrečias etnines grupes. Į samojedų sąvoką neretai patekdavo ir kitos Sibiro tautos, kalbėję ugrų kalbomis. Rusija iki XVIII a. vidurio panaikino visas vietos kunigaikštystes ir jas inkorporavo į savo valstybę. XVII-XIX a. vyko sparti nutautinimo politika, kurios metu išnyko pietinės samodų tautos, o šiaurinės išliko neskaitlingos. Šiuo metu Rusijoje egzistuoja keturios samodų tautos, kurių didžiausia yra nencai.