Neoromantizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 78.58.171.252 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (78.61.149.205 keitimas)
Eilutė 18: Eilutė 18:


Lietuvių literatūroje neoromantizmo bruožai būdingi kai kuriems [[Vincas Krėvė|V. Krėvės]], [[Liudas Gira|L. Giros]], [[Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė|S. Kymantaitės-Čiurlionienės]], [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaičio-Putino]], [[Balys Sruoga|B. Sruogos]] ir ypač [[Salomėja Nėris|S. Nėries]], [[Jonas Graičiūnas|J. Graičiūno]], [[Kazys Inčiūra|K. Inčiūros]], [[Antanas Miškinis|A. Miškinio]], [[Antanas Vaičiulaitis|A. Vaičiulaičio]] kūriniams.
Lietuvių literatūroje neoromantizmo bruožai būdingi kai kuriems [[Vincas Krėvė|V. Krėvės]], [[Liudas Gira|L. Giros]], [[Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė|S. Kymantaitės-Čiurlionienės]], [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaičio-Putino]], [[Balys Sruoga|B. Sruogos]] ir ypač [[Salomėja Nėris|S. Nėries]], [[Jonas Graičiūnas|J. Graičiūno]], [[Kazys Inčiūra|K. Inčiūros]], [[Antanas Miškinis|A. Miškinio]], [[Antanas Vaičiulaitis|A. Vaičiulaičio]] kūriniams.

== Neoromantika muzikoje ==
Neoromantizmo muzikai būdinga didelis emocingumas, dramatiškas romantinio idealo, būties tragizmo perteikimas. Kūrinių faktūra sudėtinga, harmonija dažnai disonansinė (su gausiomis moduliacijomis).

Būdingiausi žanrai:
* simfoninė poema
* monumentalių formų simfonija
* muzikinė drama

Neoromantikos elementų esama [[Ferencas Listas|F. Listo]], [[Richardas Vagneris|R. Vagnerio]], [[Gustavas Maleris|G. Malerio]], [[Richardas Štrausas|R. Štrauso]] kūryboje.

Lietuvių muzikoje neoromantikos tendencijų buvo [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]] kūryboje.


[[Kategorija:Istorizmas]]
[[Kategorija:Istorizmas]]

11:39, 18 rugsėjo 2015 versija

Neoromantizmo stiliaus Penos rūmai Sintroje, Portugalijoje

NeoromantizmasXIX a. pabaigos − XX a. pradžios meno tendencijos, artimos romantizmui.

Neoromanikos termino vartosena nėra griežtai nusistovėjusi. Neoromanika vadinama tradicinių romantizmo formų gaivinimas, naujai suvokto romantizmo bruožų jungimas su impresionizmo, simbolizmo ar realizmo ypatybėmis.

Neoromantika literatūroje

Neoromantizmas literatūroje natūrali žmogaus prigimtis, jo gaivališkos emocijos, gamtos grožis keliamas kaip priešprieša techninei civilizacijai, literatūros buitiškumo tendencijoms.

Dažnas herojus trokšta nuotykių, nepaprastumo, siekia etinių vertybių, bet jaučiasi vienišas, pasmerktas nesėkmėms. Kūriniams yra būdinga emocingumas, intymus pasakojimo tonas, realistinių detalių ir simbolių derinimas, muzikalumas, kai kada polinkis į tautosakinę poetiką.

Ryškiausi neoromantizmo rašytojai:

Lietuvių literatūroje neoromantizmo bruožai būdingi kai kuriems V. Krėvės, L. Giros, S. Kymantaitės-Čiurlionienės, V. Mykolaičio-Putino, B. Sruogos ir ypač S. Nėries, J. Graičiūno, K. Inčiūros, A. Miškinio, A. Vaičiulaičio kūriniams.