Jonas Graičiūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jonas Graičiūnas
Jonas Graičiūnas.jpg
Gimė: 1903 m. birželio 10 d.
Tbilisis
Mirė: 1994 m. rugpjūčio 1 d. (91 metai)
Vilnius
Tėvai: Vytautas Graičiūnas
Ona Žekonytė
Veikla: poetas, redaktorius, vertėjas
Alma mater: Vytauto Didžiojo universitetas

Jonas Graičiūnas (1903 m. birželio 10 d., Tbilisis – 1994 m. rugpjūčio 1 d., Vilnius. Palaidotas Ramygalos kapinėse.) – lietuvių poetas, redaktorius, vertėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Tbilisyje (Gruzija), kur jo tėvas, dragūnų pulko vyr. puskarininkis Vytautas Graičiūnas atliko karinę tarnybą. 1906 m. tėvas metė tarnybą ir šeima grįžo į Lietuvą. Vaikystė prabėgo Griauželiškių kaime (Kupiškio valsčius), kur buvo poeto senelių sodyba. 19171920 m. mokėsi Kupiškio progimnazijoje, 1925 m. baigė Panevėžio gimnaziją, dalyvavo „Meno kuopos“ veikloje. 1932 m. baigė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą, kur studijavo lietuvių ir rusų kalbas.

19271932 m. Pilviškių progimnazijos mokytojas, 19321936 m. Kelmės progimnazijos direktorius. 19361938 m. Eltos redaktorius ir referentas, 1939–1941 m. Valstybės radiofono redaktorius, Kauno radijo komiteto direktorius. Bendradarbiavo leidiniuose „Šviesos keliai“, „Iliustruotoji Lietuva“. 19441945 m. dėstė lietuvių ir rusų kalbą Ramygalos gimnazijoje. Nuo 1947 m. neetatinis grožinės literatūros vertėjas. 19491957 m. buvo ištremtas prie Baikalo (Irkutsko sritis, Rusija).

Pirmieji eilėraščiai rašyti kupiškėnų tarme. Nuo 1924 m. savo eiles spausdino periodiniuose leidiniuose „Naujienos“, „Trimitas“, „Lietuvos aidas“. Per karo ir tremties metus nemaža dalis kūrybos žuvo. Išvertė A. Puškino, M. Lermontovo, A. Gribojedovo, J. Trifonovo kūrinių, Š. Rustavelio poemą „Karžygys tigro kailiu“. [1]

Jo vardu pavadinta Kelmės Jono Graičiūno gimnazija.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Karo stovis (dūšioj), eilėraščiai, 1928 m.
  • Akių ganyklose, eilėraščiai, 1930 m.
  • Pirmoji rinktinė, eilėraščiai, 1936 m.
  • Ižas Nemune, eilėraščiai, 1938 m.
  • Pėdų estampai, eilėraščiai, 1966 m.
  • Saulėlydžio freskos, eilėraščiai, 1973 m.
  • Vilniaus kontraforsai, eilėraščiai, 1976 m.
  • Prie Hipokrenės versmės, rinktinė, 1978 m.
  • Po žaibo sparnu, rinktinė, 1983 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 153 psl.