Uostas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

06:27, 18 spalio 2014 versija

Apie Klaipėdos miesto dalį žr. Uostas (Klaipėda).

Uostas – uždara ar pusiau uždara akvatorija su krantinėmis ir prieplaukomis, skirta laivams stovėti, pakrauti/iškrauti, su greta esančiais pastatais ir kitais įrenginiais. Dažniausiai uostas turi sudėtinę dalį – avanuostą.

Avanuostas – sudėtinė uosto dalis, dažniausiai sukurta dirbtinai apsaugoti uosto akvatoriją nuo bangavimo ir vandens srovių. Kitaip sakant avanuostas yra apsauginė siena (vartai) prie įplaukimo į uostą vietos. Laivai į uostą tokiu atveju plaukia tarp uosto ir avanuosto krantinių.

Klaipėdos uostas avanuosto neturi, turi apsauginį molą šiaurės vakarų kryptimi.

Kiekvienas pasaulio uostas yra unikalus ir savitas. Vieni uostai yra įrengti gamtos suformuotuose įlankose, kiti pastatyti dirbtinai. Šiuo požiūriu Klaipėdos uostas yra beveik natūralus, turi uždarą akvatoriją iš rytų ir vakarų saugoma pakrantėmis.

Uostų tipai

Uostai klasifikuojami pagal įvairias charakteristikas. Kokybiniu požiūriu logiškiausias skirstymas yra pagal hidrotechninius įrengimus – krantinių tipus, krantinių technines charakteristikas, krovos tipus, geografinę padėtį, savitą konstrukciją, apsauginių molų išsidėstymą, jūros vartų konstrukciją.

Jūrų uostais vadinami uostai, galintys priimti jūromis plaukiojančius laivus.
Upių uostai – uostai, kurie priima tik upėmis ir kitais vidaus vandenimis plaukiojančius laivus, pvz., baržas ir kitus mažos grimzlės laivus.
Žvejybos uostu vadinamas uostas, kurio uosto įrenginiai specialiai pritaikyti priimti, sandėliuoti ir paskirstyti iš žvejybinių laivų priimamą žuvį.
Neužšąlantys uostai – tai uostai, kurių akvatorija žiemos metu neužšąla ir yra naviguojama ištisus metus.

Jūriniai uostai gigantai

Niujorko Niujorkas (JAV) – uostas, iš kurio šakojasi visa JAV geležinkelių infrastruktūra, magistraliniai sunkvežimių keliai.
Roterdamas (Nyderlandai) – prieplaukų ilgis – 40 km. Perkrauna per 400 mln. tonų krovinių per metus. Roterdamo uostas turi didžiausią pasaulyje naftos terminalą.
Pekino Pekinas (Kinija) – itin greitai atliekantis krovos darbus ir užtikrinantis saugumą. Uosto tarnybos naudoja GPS sistemą.
Sidnėjaus Sidnėjus (Australija) – keleivinių lainerių sostinė. Viso pasaulio didžiausių pramoginių laivų lankymo vieta. Itin patogus uostas.
Tokijas (Japonija) – svarbiausias objektas Japonijoje.

@@ Eilutė 4: / Eilutė 4: @@
 [[Vaizdas:HOLMEN CARRIER Fr ubt.JPG|thumb|200px|Danijos uoste Fridrichshafenas kraunamas laivas Holmen Carrier]]
-'''Uostas''' – uždara ar pusiau uždara [[akvatorija]] su [[krantinė]]mis ir [[prieplauka|prieplaukomis]], skirta [[laivas|laivams]] stovėti, pakrauti/iškrauti, su greta esančiais pastatais ir kitais įrenginiais. Dažniausiai uostas turi sudėtinę dalį avanuostą.
+'''Uostas''' – uždara ar pusiau uždara [[akvatorija]] su [[krantinė]]mis ir [[prieplauka|prieplaukomis]], skirta [[laivas|laivams]] stovėti, pakrauti/iškrauti, su greta esančiais pastatais ir kitais įrenginiais. Dažniausiai uostas turi sudėtinę dalį – avanuostą.
-'''Avanuostas''' – sudėtinė uosto dalis, dažniausiai sukurta dirbtinai apsaugoti uosto akvatoriją, nuo [[jūros banga|bangavimo]] ir vandens srovių. Kitaip sakant avanuostas yra apsauginė siena (vartai) prie įplaukimo į uostą vietos. Laivai į uostą tokiu atveju plaukia tarp uosto ir avanuosto krantinių.
+'''Avanuostas''' – sudėtinė uosto dalis, dažniausiai sukurta dirbtinai apsaugoti uosto akvatoriją nuo [[jūros banga|bangavimo]] ir vandens srovių. Kitaip sakant avanuostas yra apsauginė siena (vartai) prie įplaukimo į uostą vietos. Laivai į uostą tokiu atveju plaukia tarp uosto ir avanuosto krantinių.
 [[Klaipėdos valstybinis jūrų uostas|Klaipėdos uostas]] avanuosto neturi, turi apsauginį [[molas|molą]] šiaurės vakarų kryptimi.