Šv. Rokas

Šventasis Rokas lot. Rochus
Šv. Rokas ant Viekšnių senųjų kapinių vartų stulpo
Gimė	1295 m.
Mirė	1327 m. rugpjūčio 16 d. (~32 metai)
Šventasis
Globoja	sergančiųjų maru, cholera ir odos ligomis globėjas

Šventasis Rokas (arab. روكز‎; lot. Rochus; katalonų kalba: Roc; it. Rocco; pranc. Roch; Maltiečių kalba: Rokku; ispanų ir portugalų kalba: Roque; vok. Rochus; slovėnų ir kroatų kalba: Rok; dalmatų kalba: Roko; vengr.: Rókus; gr. Pókkou g. apie 1295 – 1327 m. rugpjūčio 16 d. pagal kitus šaltinius g. apie 1348 m. – 1376/1379 m. rugpjūčio 15/rugpjūčio 16 d.) – katalikų šventasis.

Gyvenimas

Šv. Rokas (pranc. St. Roche, it. San Rocco) gimė 1295 m. Prancūzijoje, Monpeljė mieste, turtingo prancūzo (miesto valdytojo) ir italės šeimoje.

. Pasakojama, kad tik ką gimusio, būsimo šventojo krūtinė buvo stebuklingai pažymėta raudonu kryžiumi. Būdamas vos 15 metų Rokas neteko tėvų, bet pateko į vienuolių draugiją, kurioje išaugo. Vaikinui būnant 17-os metų, jo mieste apsilankė popiežius Urbonas V. Šio apsilankymo įkvėptas, Rokas pardavė tėvų palikimą ir susiruošė į piligriminę kelionę pėsčiomis į Romą.

XIV a. Europą krėtė maro epidemija. Jaunuoliui keliaujant per Italiją teko sutikti ir slaugyti ne vieną maro auką. Jo maldos ir slaugymas išgelbėjo ne vieną. Tikėta, kad Rokas Dievo apdovanotas gydymo dovana. Slaugydamas kitus Pjačensos miestelyje, Rokas pats užsikrėtė maru. Nenorėdamas tapti našta kitiems, jis pasitraukė į mišką, kur tikėjosi praleisti paskutines gyvenimo akimirkas. Tačiau šioje situacijoje Dievas jo neapleido. Roką išgelbėjo šuo, nešdamas jam maistą iš šeimininko namų ir laižydamas jo žaizdas. Vieną dieną iš paskos šuniui į mišką atsekė jo šeimininkas Gotardas, kuris parsivedė Roką namo ir galutiniai išgydė. Prieš tęsdamas savo keliones Rokas sugrįžo į Pjačencą, kur atsidėkodamas Dievui toliau gydė žmones ir netgi gyvulius.

Paskutinius savo gyvenimo metus Rokas praleido kalėjime, į kurį pateko apkaltintas šnipinėjimu. Jis mirė 1327 m., būdamas vos 33 metų. Vėliau jo kūną atpažino pagal kryžiaus formos apgamą ant krūtinės. Šv. Roko palaikai palaidoti Venecijoje, jo vardu pavadintoje bažnyčioje.

Šiandien šv. Rokas laikomas sergančiųjų AIDS bei kitomis epideminėmis ligomis globėju.

Šventasis Rokas mene

Lietuvių skulptūroje vaizduojamas kaip nusilpęs ir pavargęs keliautojas, kurį nuo bado išgelbėjo šunelis. Paveiksluose šv. Rokas vaizduojamas kaip piligrimas, rodantis juodas maro žaizdas. Šalia jo – šuo, dantyse laikantis duoną, arba laižantis jo žaizdas.

Taip pat skaitykite

• Šventojo Roko diena

Nuorodos

• Senoji lietuvių skulptūra, Šv. Rokas
• Šv. Rokas, Pjūties pabaiga
• Šv. Roko paveikslas M. K. Čiurlionio Šv. Roko paveikslas