Trakų salos pilis

Trakų salos pilis
Trakų salos pilis
Koordinatės	54°38′20″ š. pl. 24°56′10″ r. ilg.
Vieta	Trakų rajono savivaldybė
Plotas	1,8 ha
Tirtas	XIX a., taip pat 1905 ir 1929–1939 m.

Trakų salos pilis – gotikinė pilis Trakų mieste, Galvės ežero Pilies saloje, į kurią nutiestas pėsčiųjų tiltas. Pastatyta kunigaikščių Kęstučio ir Vytauto iniciatyva XIV a. II pusėje – XV a. 1-ajame dešimtmetyje. XV a. ši pilis (kaip ir Trakų pusiasalio pilis) buvo viena iš LDK valdovų rezidencijų. Dabar pilis atstatyta ir yra vienas populiariausių Lietuvoje turistų lankomų objektų; pilyje vyksta įvairios šventės, veikia archeologinė ir istorinė ekspozicijos, medžioklės muziejus.

Prie pilies saloje įkurtas parkas.

Istorija

Trakų pilies griuvėsiai XIX amžiuje. Piešta Napoleono Ordos

Trakų salos pilies griuvėsių fotografija daryta apie 1886–1870 m.

Trakų salos pilies atstatymas 1984 m.

Nors dabar pilis stovi vienoje iš Galvės ežero salų, tyrimai rodo, kad prieš pradedant statybą čia buvo trys nedidelės salelės ir užpelkėjęs plotas tarp jų. Sudėtingos geologinės sąlygos lėmė pilies struktūrą.

Pirmajame statymo etape (XIV a. II pusėje) statyta tik didžiausioje (šiaurinėje) iš minėtų salelių. Pilį tada sudarė du papiliai ir pusiau uždaro plano rezidenciniai rūmai. Rūmų išorinės sienos buvo pastatytos maždaug iki antrojo aukšto palangių. Nei donžono, nei kontraforsų dar nebuvo, tačiau buvo pradėta mūryti papilio sieną ir formuoti perkasą. Statoma pilis sudegė.

Antrasis – gotikinės statybos laikotarpis – prasidėjo greičiausiai XIV a. pabaigoje. Tuo metu pastatyti rezidenciniai rūmai su vidaus kiemu ir donžonu, juos supančios gynybinės sienos, supilta terasa, kurios pietiniame kampe iškastas šulinys.

Trečiame statybos etape (XV a. pradžioje) suformuotas papilys. Jis apsuptas gynybine siena su bokštais. Kiek vėliau sumūryti vakariniai, o dar vėliau – rytiniai kazematai. Tuo pilies, kaip gynybinio ir rezidencinio objekto, statyba buvo baigta. Kitas svarbus Trakų pilies istorijos faktas – joje 1430 m. spalio 27 d. mirė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas.

Vėliau pilis buvo naudojama kaip kalėjimas. Renesanso laikotarpiu pilyje buvo atliekamos nedidelės rekonstrukcijos ir remonto darbai. Maskvos karo metu (1655–1660 m.) pilis buvo apgriauta ir ilgai stovėjo be priežiūros, jos griuvėsiai iro.

Pilies tyrinėjimai ir atstatymas

Pilies griuvėsiai buvo tyrinėjami XIX a., taip pat 1905 ir 1929–1939 m.; pastarųjų tyrinėjimų metu rasta daug importinės ir vietinės gamybos keramikos šukių, šachmatų figūrėlių, nemažai XV–XVII a. koklių, monetų. Visi šie radiniai buvo sunaikinti hitlerinės okupacijos laikotarpiu.

Plataus masto pilies liekanų tyrimo ir konservavimo darbai buvo pradėti 1951 metais (1951–1967 m. radiniai saugomi pilyje įrengtame muziejuje). 1962 m. restauruotose pilies rūmuose buvo įkurtas Trakų istorijos muziejus.

1962 m. pilies rūmai buvo iš dalies restauruoti ir visiškai atstatyti pagal B. Krūminio ir kt. architektų projektą. Priešpilio restauravimo darbus atliko Paminklų restauravimo institutas ir Respublikinis kultūros paminklų restauravimo trestas.

Pilies aprašymas

Pilis netaisyklingo plano, ~1,8 ha ploto. Ją sudarė rūmai (XIV a. II pusė) ir priešpilis (XV a. pr.). Pilies rūmai 35×21 m ploto, susideda iš 2 lygiagrečių nevienodo pločio korpusų. Kiekvienas korpusas turi pusrūsį ir du aukštus. Pusrūsiai dengti cilindriniais skliautais, sienos mūrytos iš akmenų. Pilies rūmų korpuso visą pirmą aukštą užima 9×21 m salė. Priešpilį sudaro beveik trapecinis apie 40×55 m dydžio kiemas, apsuptas kampuose pastatytų bokštų ir juos jungiančių gynybinių sienų, prie kurių iš vidaus buvo kazematai. Priešpilio šiaurės, pietvakarių ir pietryčių kampų bokštai turi kvadratinį apie 13×13 m dydžio pagrindą ir 5 m storio sienas, mūrytas iš akmenų. Nuo antrojo aukšto bokštai apskriti. Didelė dalis sienų paviršiaus apmūryta plytomis. Priešpilio bokštai apie 18 metrų aukščio, turėjo po 5 aukštus ir čerpinius kūgio pavidalo stogus.

Rūmai konventinio tipo: du lygiagretūs korpusai, donžonas ir siena sugrupuoti apie stačiakampį kiemą. Rūmus juosė gynybinė siena, nuo priešpilio skyrė griovys. Sienose ir langų nišose buvo nutapyta (XV a. I ketvirtis) ornamentų ir pasaulietinės tematikos daugiafigūrių kompozicijų (išliko tik fragmentai); tapybai būdinga bizantinio stiliaus bruožai. Pilies sienų tapybos likučius 1822 m. perpiešė ir aprašė V. Smakauskas, 1933 m. jų kopijas padarė J. Hopenas.

Priešpilį sudaro netaisyklingo plano kiemas, apjuostas siena su bokštais ir iš vidaus pristatytas kazematais (ūkinės, gynybinės ir gyvenamosios patalpos). Salos pilies rūmai buvo statomi gana ilgai. Statant keitėsi konstrukcijos, technika ir medžiagos. Tačiau iš esmės tai gotikinis gynybinis reprezentacinis statinys, kurio išorės architektūrai būdingas paprastumas, kiemo fasadams ir interjerui – puošnumas. Trakų pilyje atsispindi pažangiausios XV a. fortifikacijos idėjos. Pilies pastatai – didingas architektūros ansamblis – yra Lietuvos viduramžių gynybinės architektūros šedevras.

Literatūra

• 1892 m. poetas Maironis išleido eilėraštį „Trakai“

Galerija

• 
  Pilies rūmai
• 
  Tiltas į pilį
• 
  Vidinis rūmų kiemas
• 
  Trakų pilies bokštas
• 
  Trakų salos pilies bokštas