Papilys (pilis)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
BurgPyrmont01.jpg

Papilys (angl. lower ward, base court, outer bailey, vok. Vorburg, Niederburg, Außeren Burghof, rus. подол) – įtvirtinta piliakalnio papėdės gyvenvietė, kurios įtvirtinimai gerokai galingesni už paprastos papėdės gyvenvietės įtvirtinimus.

Papiliai Lietuvos archeologų darbuose neretai painiojami su priešpiliais ir papėdės gyvenvietėmis. Vienas papilio ir priešpilio skirtumų – priešpilis yra grynai gynybinis pilies (piliakalnio) sistemos elementas, o papilys būdavo ne tik įtvirtintas, bet ir gyvenamas (įvirtinta gyvenvietė). Todėl priešas, užėmęs papilį, ne tik sumažindavo besiginančiųjų gynybines galimybes, bet ir galėdavo gauti nemažą karo grobį.

Papilys būdavo už piliakalnį didesnė teritorija, apjuosta gynybiniu grioviu ir/ar pylimu. Papilius paprastai įrengdavo vietoje, kuri būdavo apsaugota gamtinių (reljefo) kliūčių – pvz., aukštumoje šalia piliakalnio. Kartais priepiliai būdavo įrengiami atskiroje kalvos dalyje ar už gilaus gynybinio griovio. Tuomet juos neretai laiko atskirais piliakalniais (pvz., Kernavės Pilies Kalnas, Veliuonos antras piliakalnis).

Neretai papiliai būdavo įrengiami lengviausiai prieinamoje piliakalnio pusėje (Piliakalniai, Veliuona), tuo jie gali priminti priešpilius.

Papilyje gyvendavo daugiausia amatininkai, galbūt pirkliai. Spėjama, kad papiliai galėdavo tapti būsimo miesto užuomazga. Lietuvoje papiliai aptikti maždaug 11 % vėlyvųjų piliakalnių.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Zabiela G. (1995) Lietuvos medinės pilys. 335 psl.