Savaitė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Addbot (aptarimas | indėlis)
S Bot: Migrating 148 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q23387 (translate me)
rv "baltų tautos negiminingos slavų..." Šiaip jau, tai artimiausia baltų kalboms indoeuropiečių kalbų šaka.
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Reikšmės}}
{{reikšmės}}

'''Savaitė''' – laiko periodas, ilgesnis nei diena ir trumpesnis nei [[mėnuo]]. Šiuolaikiniuose kalendoriuose, taip pat ir [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendoriuje]], savaitė yra lygi 7 dienoms. Skirtingai nei kiti laiko periodai, savaitė tiesiogiai astronomiškai nėra pagrįsta, tačiau gana plačiai naudojama.
'''Savaitė''' – laiko periodas, ilgesnis nei diena ir trumpesnis nei [[mėnuo]]. Šiuolaikiniuose kalendoriuose, taip pat ir [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendoriuje]], savaitė yra lygi 7 dienoms. Skirtingai nei kiti laiko periodai, savaitė tiesiogiai astronomiškai nėra pagrįsta, tačiau gana plačiai naudojama.


Žinoma, jog [[Babilonija|babiloniečiai]] turėjo fiksuotą septynių dienų savaitę prieš maždaug nei 4000 metų<ref name="IM11">Iliustruotas mokslas. Nr 11. 2008. 5 p.</ref>, kurios ilgis tikriausiai rėmėsi 28 dienų mėnesio dalinimu į keturias dalis. Dėl europiečių vykdytos kolonizacijos ir vėlesnės globalizacijos 7 dienų savaitė pradėta taikyti visame pasaulyje, netgi tokiose kultūrose, kur anksčiau tokio laiko matavimo vieneto nebuvo.
Žinoma, jog [[Babilonija|babiloniečiai]] turėjo fiksuotą septynių dienų savaitę prieš maždaug nei 4000 metų<ref name="IM11">Iliustruotas mokslas. Nr 11. 2008. 5 p.</ref>, kurios ilgis tikriausiai rėmėsi 28 dienų mėnesio dalinimu į keturias dalis. Dėl europiečių vykdytos kolonizacijos ir vėlesnės globalizacijos 7 dienų savaitė pradėta taikyti visame pasaulyje, netgi tokiose kultūrose, kur anksčiau tokio laiko matavimo vieneto nebuvo.
Eilutė 6: Eilutė 7:
Vėliau ir to paties regiono tauta žydai sukūrusi [[Biblija|Bibliją]] turėjo septynių dienų savaites, minima garsioji biblijinė pasaulio sukūrimo istorija, pagal kurią [[Dievas]] sukūrė pasaulį per šešias dienas, o septintąją ilsėjosi.
Vėliau ir to paties regiono tauta žydai sukūrusi [[Biblija|Bibliją]] turėjo septynių dienų savaites, minima garsioji biblijinė pasaulio sukūrimo istorija, pagal kurią [[Dievas]] sukūrė pasaulį per šešias dienas, o septintąją ilsėjosi.


Kitas septynių dienų paaiškinimas – iš [[Žemė]]s plika akim matomi 7 šviesuliai ([[Saulė]], [[Mėnulis]] ir penkios planetos), minimos babiloniečių.
Kitas septynių dienų paaiškinimas – iš [[Žemė]]s plika akim matomi 7 šviesuliai ([[Saulė]], [[Mėnulis]] ir penkios planetos), minimos babiloniečių.


Į europiečių kalendorių savaitė pateko Romos imperijai tapus krikščioniškai<ref name="IM11"/>.
Į europiečių kalendorių savaitė pateko Romos imperijai tapus krikščioniškai<ref name="IM11"/>.


== Žodžio kilmė ==
==Žodžio kilmė==


Neteisingai manoma, kad žodis kilęs nuo žydiško žodžio ''šabaš'' (per lenkų ''sobota'' ir graikų ''σάββατον''), reiškiančio [[šeštadienis]] (šaltinyje {{šaltinis|1=http://etimologija.baltnexus.lt/?w=savaitė}} klaidingai pateikta informacija), nes baltų tautos negiminingos slavų, graikų, o tuo labiau žydų, tautoms. Iš tiesų baltams artimesnė sanskrito tauta. Todėl pagrįstai siejama žodžio raida su pastarąja kalba, kurios esmė – ''sa-'' traktuojamas kaip senasis priešdėlis, atitinkantis dabartinį ''są-'', o pagrindinė šaknis esanti ''vait-''. {{šaltinis|1=http://www.indoeuropean.nl/cgi-bin/response.cgi?root=leiden&morpho=0&basename=\data\ie\fraenkel&first=1&text_word=savaite&method_word=substring&text_etym=&method_etym=substring&text_pages=&method_pages=substring&text_any=&method_any=substring&sort=word}}.
Manoma, kad žodis kilęs nuo žydiško žodžio ''šabaš'' (per lenkų ''sobota'' ir graikų ''σάββατον''), reiškiančio [[šeštadienis]]. {{šaltinis|1=http://etimologija.baltnexus.lt/?w=savait%C4%97}} Tačiau yra versijų, siejančių žodžio raidą su senesnėmis kalbomis, kurios esmė – ''sa-'' traktuojamas kaip senasis priešdėlis, atitinkantis dabartinį ''są-'', o pagrindinė šaknis esanti ''vait-''. {{šaltinis|1=http://www.indoeuropean.nl/cgi-bin/response.cgi?root=leiden&morpho=0&basename=\data\ie\fraenkel&first=1&text_word=savaite&method_word=substring&text_etym=&method_etym=substring&text_pages=&method_pages=substring&text_any=&method_any=substring&sort=word}}.


== Savaitės dienos ==
== Savaitės dienos ==
Eilutė 26: Eilutė 27:
| Pirmadienis || {{fr|Lundi}}, {{en|Monday}} || romėnams reiškė 'Mėnulio dieną'
| Pirmadienis || {{fr|Lundi}}, {{en|Monday}} || romėnams reiškė 'Mėnulio dieną'
|-
|-
| Antradienis || {{fr|Mardi}}, {{en|Tuesday}} || romėnams – Marso diena, skandinavamas – dievo Tyro diena
| Antradienis || {{fr|Mardi}}, {{en|Tuesday}} || romėnams – Marso diena, skandinavamas – dievo Tyro diena
|-
|-
| Trečiadienis || {{fr|Mercredi}}, {{en|Wednesday}} || romėnams – Merkurijaus diena, skandinavamas – dievo Vodano arba Odino diena
| Trečiadienis || {{fr|Mercredi}}, {{en|Wednesday}} || romėnams – Merkurijaus diena, skandinavamas – dievo Vodano arba Odino diena
|-
|-
| Ketvirtadienis || {{fr|Jeudi}}, {{en|Thursday}} || romėnams – Jupiterio diena, skandinavamas – dievo Toro diena
| Ketvirtadienis || {{fr|Jeudi}}, {{en|Thursday}} || romėnams – Jupiterio diena, skandinavamas – dievo Toro diena
|-
|-
| Penktadienis || {{fr|Vendredi}}, {{en|Friday}} || romėnams – Veneros diena, skandinavamas – dievo Freiro ar deivės Frėjos diena
| Penktadienis || {{fr|Vendredi}}, {{en|Friday}} || romėnams – Veneros diena, skandinavamas – dievo Freiro ar deivės Frėjos diena
|-
|-
| Šeštadienis || {{fr|Samedi}}, {{en|Saturday}} || romėnams, anglams – Saturno diena
| Šeštadienis || {{fr|Samedi}}, {{en|Saturday}} || romėnams, anglams – Saturno diena
|-
|-
| Sekmadienis || {{fr|Dimanche}}, {{en|Sunday}} || romėnams, anglams – Saulės diena
| Sekmadienis || {{fr|Dimanche}}, {{en|Sunday}} || romėnams, anglams – Saulės diena
|}
|}


Kai kuriose šalyse savaitės pradžia laikomas [[pirmadienis]], kitose – [[sekmadienis]]. Tačiau ir pastarosiose darbo savaitė trunka nuo pirmadienio iki [[penktadienis|penktadienio]].
Kai kuriose šalyse savaitės pradžia laikomas [[pirmadienis]], kitose – [[sekmadienis]]. Tačiau ir pastarosiose darbo savaitė trunka nuo pirmadienio iki [[penktadienis|penktadienio]].


Sekmadienį savaitė prasidėdavo senovės [[Egiptas|Egipte]], šios tradiciją nuo senovės laikosi ir [[žydai]]. Dėl šios priežasties [[arabų kalba|arabų]], [[graikų kalba|graikų]], [[hebrajų kalba|hebrajų]] ir [[portugalų kalba|portugalų]] kalbose žodžio „pirmadienis“ reikšmė yra „antra diena“. Mūsų laikais savaitė nuo sekmadienio skaičiuojama [[JAV]], [[Filipinai|Filipinuose]], [[Kanada|Kanadoje]].
Sekmadienį savaitė prasidėdavo senovės [[Egiptas|Egipte]], šios tradiciją nuo senovės laikosi ir [[žydai]]. Dėl šios priežasties [[arabų kalba|arabų]], [[graikų kalba|graikų]], [[hebrajų kalba|hebrajų]] ir [[portugalų kalba|portugalų]] kalbose žodžio „pirmadienis“ reikšmė yra „antra diena“. Mūsų laikais savaitė nuo sekmadienio skaičiuojama [[JAV]], [[Filipinai|Filipinuose]], [[Kanada|Kanadoje]].

13:33, 7 rugsėjo 2013 versija

Savaitė – laiko periodas, ilgesnis nei diena ir trumpesnis nei mėnuo. Šiuolaikiniuose kalendoriuose, taip pat ir Grigaliaus kalendoriuje, savaitė yra lygi 7 dienoms. Skirtingai nei kiti laiko periodai, savaitė tiesiogiai astronomiškai nėra pagrįsta, tačiau gana plačiai naudojama.

Žinoma, jog babiloniečiai turėjo fiksuotą septynių dienų savaitę prieš maždaug nei 4000 metų[1], kurios ilgis tikriausiai rėmėsi 28 dienų mėnesio dalinimu į keturias dalis. Dėl europiečių vykdytos kolonizacijos ir vėlesnės globalizacijos 7 dienų savaitė pradėta taikyti visame pasaulyje, netgi tokiose kultūrose, kur anksčiau tokio laiko matavimo vieneto nebuvo.

Vėliau ir to paties regiono tauta žydai sukūrusi Bibliją turėjo septynių dienų savaites, minima garsioji biblijinė pasaulio sukūrimo istorija, pagal kurią Dievas sukūrė pasaulį per šešias dienas, o septintąją ilsėjosi.

Kitas septynių dienų paaiškinimas – iš Žemės plika akim matomi 7 šviesuliai (Saulė, Mėnulis ir penkios planetos), minimos babiloniečių.

Į europiečių kalendorių savaitė pateko Romos imperijai tapus krikščioniškai[1].

Žodžio kilmė

Manoma, kad žodis kilęs nuo žydiško žodžio šabaš (per lenkų sobota ir graikų σάββατον), reiškiančio šeštadienis. [reikalingas šaltinis] Tačiau yra versijų, siejančių žodžio raidą su senesnėmis kalbomis, kurios esmė – sa- traktuojamas kaip senasis priešdėlis, atitinkantis dabartinį są-, o pagrindinė šaknis esanti vait-. [reikalingas šaltinis].

Savaitės dienos

Įvairiose kalbose savaitės dienų pavadinimai yra skirtingos kilmės. Romėniškuose pavadinimuose naudoti šviesulių vardai, šiuos pavadinimus vėliau perėmė prancūzų, ispanų, kitos kalbos. Skandinavai naudojo savo dievų vardus, šį vardinimą dalinai perėmė anglai.

Diena Kitomis kalbomis Reikšmė
Pirmadienis pranc. Lundi, angl. Monday romėnams reiškė 'Mėnulio dieną'
Antradienis pranc. Mardi, angl. Tuesday romėnams – Marso diena, skandinavamas – dievo Tyro diena
Trečiadienis pranc. Mercredi, angl. Wednesday romėnams – Merkurijaus diena, skandinavamas – dievo Vodano arba Odino diena
Ketvirtadienis pranc. Jeudi, angl. Thursday romėnams – Jupiterio diena, skandinavamas – dievo Toro diena
Penktadienis pranc. Vendredi, angl. Friday romėnams – Veneros diena, skandinavamas – dievo Freiro ar deivės Frėjos diena
Šeštadienis pranc. Samedi, angl. Saturday romėnams, anglams – Saturno diena
Sekmadienis pranc. Dimanche, angl. Sunday romėnams, anglams – Saulės diena

Kai kuriose šalyse savaitės pradžia laikomas pirmadienis, kitose – sekmadienis. Tačiau ir pastarosiose darbo savaitė trunka nuo pirmadienio iki penktadienio.

Sekmadienį savaitė prasidėdavo senovės Egipte, šios tradiciją nuo senovės laikosi ir žydai. Dėl šios priežasties arabų, graikų, hebrajų ir portugalų kalbose žodžio „pirmadienis“ reikšmė yra „antra diena“. Mūsų laikais savaitė nuo sekmadienio skaičiuojama JAV, Filipinuose, Kanadoje.

Pirmadienis yra pirma savaitės diena Europoje, Pietų Amerikoje, kitose pasaulio dalyse. Tokia savaitės forma yra formalizuota ISO 8601 standarte.

Literatūra

  1. 1,0 1,1 Iliustruotas mokslas. Nr 11. 2008. 5 p.



Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA