Branduolinis ginklas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

18:15, 3 balandžio 2013 versija

1945 m. ant Nagasakio numesta atominė bomba

Branduolinis ginklas – ginklas, naudojantis branduolių dalijimosi (grandininės branduolinės reakcijos) arba branduolių sintezės energiją ir turintis milžinišką griaunamąją galią lyginant su įprastiniais sprogmenimis. Dėl to vienu branduolinio ginklo užtaisu galima sunaikinti ištisą miestą.

Branduolinis ginklas pirmą kartą sukurtas JAV 1945 m. vykdant Manheteno projektą. Per visą istoriją nuo branduolinio ginklo sukūrimo kare jis naudotas du kartus. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, 1945 m. rugpjūčio 6 d., JAV numetė branduolinę bombą „Mažylis (Little Boy)“ virš Japonijos miesto Hirošimos, o antrą bombą „Dručkis (Fat Man)“ po trijų dienų numetė ant Nagasakio. Branduolinio ginklo panaudojimo būtinybė, atsižvelgiant į tai, kad dėl tiesioginio poveikio iškart žuvo apie 100-200 tūkst. žmonių ir dar daugiau po kurio laiko, išlieka ginčytina. Viena vertus teigiama, kad tai buvo nereikalingos masinės žudynės, kita vertus šios nuomonės priešininkai teigia, kad dėl ginklo panaudojimo buvo priartinta karo pabaiga ir taip išvengta dar didesnių aukų iš abiejų pusių.

Branduolinės valstybės

Pagrindinis straipsnis – Branduolinės valstybės

Po Antrojo pasaulinio karo branduolinės bombos apie du tūkstančius kartų naudotos tik bandymams ir galios demonstravimui septyniose šalyse (JAV, Rusija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Kinija, Indija ir Pakistanas).

Be šių valstybių, branduolinį ginklą turbūt turi Izraelis, kuris niekada oficialiai to nepripažino, nors ir turi išvystytą branduolinę programą ir greičiausiai turi sukaupęs 100-200 branduolinių galvučių arsenalą. Apie tai, kad turi branduolinį ginklą, yra paskelbusi ir Šiaurės Korėja, bet tai nėra įrodyta; kai kurios šalys teigia, kad tai – tik politinis manevras siekiant padidinti savo politinį svorį. Šiuo metu keletas valstybių kaltina Iraną kuriant branduolinį ginklą, nors Iranas oficialiai teigia, kad jo branduolinė programa yra skirta tik taikiems tikslams.

Anksčiau branduolinių bombų turėjo Pietų Afrika, vėliau jų atsisakė. Kazachstanas, Baltarusija ir Ukraina turėjo branduolinių užtaisų, nes žlugus TSRS jie liko šių šalių teritorijose, vėliau jie buvo atiduoti Rusijai. Branduolinius bandymus atliko (tačiau, manoma, taikiais tikslais) ir Argentina (Huemulo projektas).

Branduolines programas, siekdamos įsigyti branduolinių užtaisų, vykdė, bet vėliau atsisakė dar kelios valstybės. Esama įtarimų, kad kelios valstybės branduolines programas gali vykdyti ir dabar, tokie įtarimai stipresnėms valstybėms neretai tampa pretekstu taikyti įtariamoms šalims sankcijas ar net jas pulti (Irako karas).

Šalių branduoliniai arsenalai (branduolinių bombų kiekiais; branduolinės galimybės netiesiogiai priklauso nuo galvučių kiekio, nes kai kurios šalys (Indija, Pakistanas) stengiasi kurti silpnesnius užtaisus, daugiau pritaikytas panaudoti mūšio lauke, kitos turi miestams naikinti skirtų užtaisų. Tik kelios šalys turi raketų, kurios gali branduoliniais užtaisais smogti bet kur pasaulyje, tuo tarpu likusios valstybės branduolinius užtaisus gali panaudoti tik savo regionuose):

Rusija – 13 000
JAV – 10 500
Kinija – 400
Prancūzija – 350
Jungtinė Karalystė – 185
Izraelis – maždaug 80^[1]
Indija – 85
Pakistanas – 20
Šiaurės Korėja – iki 10^[2]

Šaltiniai

Vikiteka: Branduolinis ginklas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šis straipsnis apie karą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link GA Šablonas:Link GA

[1] ttp://www.fas.org/programs/ssp/nukes/nuclearweapons/nukestatus.html

[2] ttp://www.globalsecurity.org/wmd/world/dprk/nuke-test.htm

[1]

[2]

@@ Eilutė 43: / Eilutė 43: @@
 {{Link GA|de}}
 {{Link GA|sv}}
-Atominės bombos mechanizmas:
-.Kūginė uodega;
-.Uodegos stabilizaciniai sparneliai;
-.Oro slėgio detonatorius; arba
-.Aukščiamatis (altimetras);
-.Oro įėjimo vamzdelis;
-.Švino šarvo konteineris;
-.Kovinė galvutė;
-.Pagrindinis sprogstamasis užtaisas;
-.Tarpinė;
-.Radioaktyvi medžiaga - uranas U-235 (arba plutonis).
-.Neutronų deflektorius - uranas U-238 (palaiko branduolinę reakciją).
-.Telemetrijos (dydžių matavimas per atstumą) zondas;
-.Urano U-235 talpykla po detonacijos;
-.Saugiklis
-.Aukščiamatis (altimetras):
-Kai bomba pradeda kristi, aukščiamačio siųstuvas siųsdamas tam tikro dažnio impulsus, nustatinėja atstumą nuo bombos iki žemės. Pasiekus tam tikrą aukštį, (Ground Zero) aukščiamačio kontroliuojamas detonatorius trenkia į kovinę galvutę ir sprogstamasis užtaisas sprogsta. Idealiausias atominės bombos detonavimo aukštis yra apie 600 m.
-.Oro slėgio detonatorius:
-Tai sudėtingas mechanizmas reaguojantis į oro slėgį. Kai oro slėgis pasiekia tam tikrą ribą, oro slėgio detonatorius trenkia į kovinę galvutę ir sprogstamasis užtaisas sprogsta.
-.Kovinė galvutė:
-Naudojama pradiniam sprogimui sukelti. Tai paprasčiausia sprogstamoji kapsulė.
-Pagrindinis sprogstamasis užtaisas:
-Tai paprasčiausias sprogmuo (plastitas, karbamido nitratas), kuriam sprogus, mažesnioji ir didesnioji bomboje esančios urano (plutonio) dalys, susimaišo.
-Neutronų reflektorius (kreiptuvas):
-Reikalingas tam, kad pastoviai palaikytų “kritinę masę” (deflektorius grąžina neutronus į jų pradinę būseną ir jie vėl apšaudo urano (plutonio) atomus, vyksta grandininė reakcija).
-.Švino šarvas:
-Reikalingas, kad apsaugotų nuo radioaktyvių medžiagų likusias bombos dalis.
-.Saugiklis:
-Saugo bombos detonavimo mechanizmą lėktuvo skrydžio metu. Prieš numetant bombą, saugiklis nuimamas.
-Taigi, kas vyksta, kai bomba atsiskiria nuo lėktuvo? Aukščiamatis (arba oro slėgio detonatorius) nustato sprogimo tašką;
-detonuojamas sprogstamasis užtaisas;
-bomboje esančios mažesnioji ir didesnioji urano (plutonio) dalys veikiamos didžiulės sprogimo jėgos ir temperatūros susimaišo ir pasiekia taip vadinamą “kritinę masę”.Jos metu nuo urano (plutonio) branduolių atsilaisvinę neutronai, bombarduoja kitus urano (plutonio) branduolius, kurie skyla į mažesnius atomus.Skilimo metu išskiriama milžiniška energija bei nauji neutronai, kurie toliau bombarduoja branduolius.Vyksta grandininė reakcija.
-Susidaro ugnies, dūmų, radiacijos ir milžiniškos energijos debesis, taip vadinamas “grybas”.
-Apie 50 % sprogimo sudaro sprogimo banga (vėjas), apie 35% - temperatūra, ir apie 15% - radiacija.
-Sprogimo banga:
-Sprogimo bangos (vėjo) greitis epicentre (sprogimo vietoje) siekia net 1576 km/h, 500 m. spinduliu nuo epicentro – 997 km/h, 1500 m. spinduliu nuo epicentro – 310 km/h.
-Temperatūra:
-Temperatūra epicentre siekia apie 3870 °C.530 m. spinduliu nuo epicentro - lydosi keramika, pilki akmenys nuo karščio pabąla.2000 m. spinduliu nuo epicentro užsidega žmogaus rūbai.
-Radiacija:
-Sprogimo metu išspinduliuojamos Alfa, Beta, Gama dalelės ir neutronai. Alfa ir Beta dalelės absorbuojasi ore. Gama dalelės ir neutronai pasiekia žemę ir sunaikina arba pažeidžia gyvų organizmų ląsteles.
-Neįvertinant sprogimo bangos ir temperatūros, už 100 m. nuo epicentro esantys gyvi organizmai žūsta po 5 val., už 800 m. nuo epicentro esantys gyvi organizmai žūsta per 30 dienų, ir jau per pirmas 100 val. visi būna pažeisti radiacijos.