Vsevolodas Jaroslavičius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S r2.7.3) (robotas Pridedama: sh:Vsevolod Jaroslavič |
||
Eilutė 73: | Eilutė 73: | ||
[[pt:Vsevolod I de Kiev]] |
[[pt:Vsevolod I de Kiev]] |
||
[[ru:Всеволод Ярославич]] |
[[ru:Всеволод Ярославич]] |
||
[[sh:Vsevolod Jaroslavič]] |
|||
[[sv:Vsevolod I av Kiev]] |
[[sv:Vsevolod I av Kiev]] |
||
[[uk:Всеволод Ярославич]] |
[[uk:Всеволод Ярославич]] |
03:13, 6 lapkričio 2012 versija
Vsevolodas Jaroslavičius rus. Всеволод Ярославич | |
---|---|
Kijevo Rusios didysis kunigaikštis, Perjeslavo ir Černigovo kunigaikštis | |
Riurikovičiai | |
Gimė | 1030 m. |
Mirė | 1093 m. balandžio 13 d. (~63 metai) Vyšhorodas, prie Kijevo |
Tėvas | Jaroslavas Išmintingasis |
Motina | Ingegerda |
Sutuoktinis (-ė) | Monomachina nežinoma |
Vaikai | Vladimiras Monomachas Janka Eupraksija Rostislavas Vsevolodovičius |
Kijevo Rusios didysis kunigaikštis | |
Valdė | 1078 m. - 1093 m. balandžio 13 d. |
Pirmtakas | Iziaslavas I, Sviatoslavas II |
Įpėdinis | Sviatopolkas II |
Černigovo kunigaikštis | |
Valdė | 1077 m. - 1078 m. |
Pirmtakas | Borisas Viačeslavičius |
Įpėdinis | Olegas Sviatoslavičius |
Vsevolodas I Jaroslavičius (1030 m. – 1093 m. balandžio 13 d.) – Perejaslavo (nuo 1054 m.) ir Černigovo (nuo 1077 m.) kunigaikštis bei Kijevo didysis kunigaikštis (nuo 1078 m.).
Biografija
Jaroslavo Išmintingojo sūnus. Drauge su broliais Sviatoslavu ir Iziaslavu sudarė vadinamąjį triumviratą, išleido įstatymų rinkinį „Jaroslavičių tiesa“, kovojo prieš polovcus, torkus. Jam valdant didžiojo kunigaikščio valdžia nusilpo[1].
Vsevolodas Jaroslavičius buvo poliglotas: mokėjo 5 kalbas: švedų, graikų, galbūt anglų ir polovcų.
Vaikai
- Vladimiras Monomachas (1053–1125)
- Janka
- Eupraksija
- Rostislavas
Vsevolodas Jaroslavičius
| ||
Karališkieji titulai | ||
---|---|---|
Prieš tai: Borisas Viačeslavičius |
Kijevo Rusios didysis kunigaikštis 1077–1078 |
Po to: Olegas Sviatoslavičius |
Šaltiniai
- ↑ Vsevolodas Jaroslavičius. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 400 psl.