Bukiškio stačiatikių Kristaus Gimimo cerkvė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 7: | Eilutė 7: | ||
[[Cerkvė]] pastatyta XIX a. 2-ojoje pusėje generolo Božerano iniciatyva. |
[[Cerkvė]] pastatyta XIX a. 2-ojoje pusėje generolo Božerano iniciatyva. |
||
Tuoj po [[Pirmasis pasaulinis karas|I pasaulinio karo]], kai [[Vilnius]] atiteko [[Lenkija]]i, Kalvarijose susirinko tikintieji lenkai [[katalikai]] tartis, kad Bukiškių cerkvė būtų atiduota katalikams kaip Kalvarijų parapijos koplyčia - [[filija]], kur sekmadieniais ir švenčių dienomis |
Tuoj po [[Pirmasis pasaulinis karas|I pasaulinio karo]], kai [[Vilnius]] atiteko [[Lenkija]]i, Kalvarijose susirinko tikintieji lenkai [[katalikai]] tartis, kad Bukiškių cerkvė būtų atiduota katalikams kaip Kalvarijų parapijos koplyčia - [[filija]], kur sekmadieniais ir švenčių dienomis apylinkių gyventojai galėtų rinktis į šv. Mišias. |
||
Tuo metu bažnyčios, anksčiau paverstos cerkvėmis, vėl buvo grąžinamos katalikams, tačiau šią cerkvę Bukiškėse pastatė rusas - |
Tuo metu bažnyčios, anksčiau paverstos cerkvėmis, vėl buvo grąžinamos katalikams, tačiau šią cerkvę Bukiškėse pastatė rusas - ortodoksas, tad teisininkai nutarė, jog jos negalima perdaryti į bažnyčią. Nesutiko cerkvės atiduoti ir Vilniaus [[ortodoksai]]. |
||
[[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] metu ji buvo labai apgriauta. Liko griuvėsiai ir rūsiai, kuriuose, kaip spėjama, palaidota generolo Božerano šeima. Po |
[[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] metu ji buvo labai apgriauta. Liko griuvėsiai ir rūsiai, kuriuose, kaip spėjama, palaidota generolo Božerano šeima. Po Antrojo pasaulinio karo generolo duktė, būdama jau solidaus amžiaus, nesėkmingai prašė valdžios grąžinti šią šventovę Ortodoksų Bažnyčiai. Šio pastato likučiai ilgai buvo žemės ūkio mechanizatorių mokyklos sandėliu. |
||
Apie [[1990]] metus buvo paruošti „Dievo Motinos globėjos“ („Pokrova Bogomateri“) cerkvės atstatymo brėžiniai. [[2007]] m. Bukiškėse, Sodų gatvėje, nedidelė šventovė atstatyta Vilniaus arkivyskupo [[Audrys Juozas Bačkis|Audrio Juozo Bačkio]] ir |
Apie [[1990]] metus buvo paruošti „Dievo Motinos globėjos“ („Pokrova Bogomateri“) cerkvės atstatymo brėžiniai. [[2007]] m. Bukiškėse, Sodų gatvėje, nedidelė šventovė atstatyta Vilniaus arkivyskupo [[Audrys Juozas Bačkis|Audrio Juozo Bačkio]] ir Vilniaus ir Lietuvos metropolito [[Chrizostomas|Chrizostomo]] rūpesčiu. |
||
== Architektūra == |
== Architektūra == |
||
23:08, 29 vasario 2012 versija
 | |
|---|---|
| |
| Rusiškas pavadinimas | Храм Покрова Пресвятой Богородицы |
| Dekanatas | Vilniaus |
| Savivaldybė | Vilniaus rajonas |
| Gyvenvietė | Bukiškės |
| Adresas | Sodų g. 6 |
| Statybinė medžiaga | plytų mūras |
| Pastatyta | XIX amžius |
| Stilius | neobizantinis |
Bukiškių Dievo Motinos Globėjos cerkvė (rus. храм Покрова Пресвятой Богородицы) stovi Bukiškėse, Vilniaus rajone.
Istorija
Cerkvė pastatyta XIX a. 2-ojoje pusėje generolo Božerano iniciatyva.
Tuoj po I pasaulinio karo, kai Vilnius atiteko Lenkijai, Kalvarijose susirinko tikintieji lenkai katalikai tartis, kad Bukiškių cerkvė būtų atiduota katalikams kaip Kalvarijų parapijos koplyčia - filija, kur sekmadieniais ir švenčių dienomis apylinkių gyventojai galėtų rinktis į šv. Mišias.
Tuo metu bažnyčios, anksčiau paverstos cerkvėmis, vėl buvo grąžinamos katalikams, tačiau šią cerkvę Bukiškėse pastatė rusas - ortodoksas, tad teisininkai nutarė, jog jos negalima perdaryti į bažnyčią. Nesutiko cerkvės atiduoti ir Vilniaus ortodoksai.
II pasaulinio karo metu ji buvo labai apgriauta. Liko griuvėsiai ir rūsiai, kuriuose, kaip spėjama, palaidota generolo Božerano šeima. Po Antrojo pasaulinio karo generolo duktė, būdama jau solidaus amžiaus, nesėkmingai prašė valdžios grąžinti šią šventovę Ortodoksų Bažnyčiai. Šio pastato likučiai ilgai buvo žemės ūkio mechanizatorių mokyklos sandėliu.
Apie 1990 metus buvo paruošti „Dievo Motinos globėjos“ („Pokrova Bogomateri“) cerkvės atstatymo brėžiniai. 2007 m. Bukiškėse, Sodų gatvėje, nedidelė šventovė atstatyta Vilniaus arkivyskupo Audrio Juozo Bačkio ir Vilniaus ir Lietuvos metropolito Chrizostomo rūpesčiu.
Architektūra
Bažnyčia istoristinio stiliaus, stačiakampio plano su prieangiu, apside, centriniu ir keturiais šoniniais kupolais, kurių šalmai aštuonkampiai. Pamatas su tašyto akmens blokų mūro cokoliu, sienos - plytų mūro tipas. Šventorius aptvertas kaltine tvora. Įrašyta į Kultūros vertybių registrą 2009 m.