Magnetaras: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

01:09, 17 gruodžio 2011 versija

Magnetaras ir jo magnetinio lauko jėgų linijos dailininko piešinyje

Magnetaras – stiprų magnetinį lauką turinti neutroninė žvaigždė. Magnetinio lauko kitimas sąlygoja labai stiprų elektromagnetinį spinduliavimą, ypač rentgeno ir gama srityse.

Formavimasis

Magnetarais tampa daug masyvesnės už Saulę žvaigždės. Supernovos sprogimas nuneša didesnę dalį medžiagos, paliekant tiktai karštą, didelio tankio šerdį. Jei žvaigždės masė nesiekia dviejų Saulės masių, ji virsta neutronine žvaigžde. Žvaigždei kolapsuojant, ji išsaugo savo kampinį sukimosi momentą. Dėl to ji pradeda greičiau suktis apie savo ašį. Magnetarai skiriasi nuo neutroninių žvaigždžių tuo, kad turi stiprų magnetinį lauką ir sukasi šiek kiek lėčiau ("tik" kartą ar du per sekundę), palyginus su įprasta neutronine žvaigžde (kuri sukasi nuo kelių iki kelių šimtų kartų per sekundę). Dėl greito sukimosi ir traukimosi žvaigždės magnetinis laukas sustiprėja iki 10¹¹ teslų (pvz., susitraukus du kartus, laukas sustiprėja keturis).

Magnetinis laukas

Magnetaro magnetinio lauko energija viršija žvaigždės savojo sukimosi apie ašį energiją. Magnetinis laukas stipriai veikia pačios žvaigždės ir krentančios ant jos medžiagos plazmą. Judėjimas, statmenas magnetinio lauko jėgų linijoms, yra iškreipiamas, dėl to atsiranda stiprus elektromagnetinis spinduliavimas.

Dėl stipraus lauko anizotropiškumo žvaigždės medžiaga yra deformuota. Deformacija didėja, augant magnetiniam laukui, dėl ko žvaigždė yra nestabili. Dėl šio nestabilumo sukaupta energija gali būti išlaisvinama sprogimo pavidalu. Tokį procesą galima palyginti su Žemės drebėjimu. Magnetaro lauko virpesys išlaisvina 10³⁹ J eilės energiją. Tuo metu emituojami rentgeno ir gama spinduliai pagal intensyvumą palyginami su supernovos sprogimu.

Magnetaro gyvavimo trukmė yra trumpa. Jo magnetinis laukas išnyksta per 10 tūkstančių metų. Jam išsekus, pasibaigia rentgeno ir gama spindulių emisija. Žinant šiuo metu stebimų magnetarų skaičių, galima teigti, kad mūsų galaktikoje yra virš 30 milijonų šių savo gyvavimo laikotarpį baigusių žvaigždžių.

Žinomi magnetarai

SGR 1806-20, 50 tūkstančių šviesmečių nuo Žemės, Šaulio žvaigždyne.
1E 1048.1-5937, 9 tūkstančių šviesmečių nuo Žemės, Laivo Kilio žvaigždyne.

Nuorodos

Pilnas šiuo metu žinomų magnetarų sarašas

Šis straipsnis apie astronomiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

@@ Eilutė 4: / Eilutė 4: @@
 == Formavimasis ==
-Magnetarais tampa daug masyvesnės už [[Saulė|Saulę]] žvaigždės. [[supernova|Supernovos]] sprogimas nuneša didesnę dalį medžiagos, paliekant tiktai karštą, didelio tankio šerdį. Jei [[žvaigždė]]s masė nesiekia dviejų Saulės masių, ji virsta [[Neutroninė žvaigždė|neutronine žvaigžde]]. Žvaigždei [[Gravitacinis kolapsas|kolapsuojant]], ji išsaugo savo [[Judesio kiekio momentas|kampinį sukimosi momentą]]. Dėl to ji pradeda greičiau suktis apie savo ašį. Jeigu žvaigždės apsisukimų [[dažnis]] padidėja iki 300-1000 [[Hercas|Hz]] - susikuria magnetaras. Dėl greito sukimosi žvaigždės magnetinis laukas sustiprėja iki 10<sup>11</sup> [[tesla|teslų]].
+Magnetarais tampa daug masyvesnės už [[Saulė|Saulę]] žvaigždės. [[supernova|Supernovos]] sprogimas nuneša didesnę dalį medžiagos, paliekant tiktai karštą, didelio tankio šerdį. Jei [[žvaigždė]]s masė nesiekia dviejų Saulės masių, ji virsta [[Neutroninė žvaigždė|neutronine žvaigžde]]. Žvaigždei [[Gravitacinis kolapsas|kolapsuojant]], ji išsaugo savo [[Judesio kiekio momentas|kampinį sukimosi momentą]]. Dėl to ji pradeda greičiau suktis apie savo ašį. Magnetarai skiriasi nuo neutroninių žvaigždžių tuo, kad turi stiprų [[Magnetinis laukas|magnetinį lauką]] ir sukasi šiek kiek lėčiau ("tik" kartą ar du per sekundę), palyginus su įprasta neutronine žvaigžde (kuri sukasi nuo kelių iki kelių šimtų kartų per sekundę). Dėl greito sukimosi ir traukimosi žvaigždės magnetinis laukas sustiprėja iki 10<sup>11</sup> [[tesla|teslų]] (pvz., susitraukus du kartus, laukas sustiprėja keturis).
 == Magnetinis laukas ==
@@ Eilutė 10: / Eilutė 10: @@
 Magnetaro [[Magnetinis laukas|magnetinio lauko]] energija viršija žvaigždės savojo sukimosi apie ašį energiją. Magnetinis laukas stipriai veikia pačios žvaigždės ir krentančios ant jos medžiagos [[plazma|plazmą]]. Judėjimas, statmenas magnetinio lauko jėgų linijoms, yra iškreipiamas, dėl to atsiranda stiprus [[Elektromagnetinė banga|elektromagnetinis spinduliavimas]].
-Dėl stipraus lauko [[Anizotropija|anizotropiškumo]] žvaigždės medžiaga yra [[Kūno deformacija|deformuota]]. Deformacija didėja, augant magnetiniam laukui, dėl ko žvaigždė yra nestabili. Dėl šio nestabilumo sukaupta energija gali būti išlaisvinama sprogimo pavidalu. Tokį procesą galima palyginti su [[Žemės drebėjimas|Žemės drebėjimu]]. Magnetaro lauko virpesys išlaisvina 10<sup>39</sup> [[Džaulis|J]] eilės energiją. Tuo metu emituojami [[Rentgeno spinduliai |rentgeno]] ir [[Gama spinduliai|gama]] spinduliai pagal intensyvumą palyginami su [[Supernovasupernovos]] sprogimu.
+Dėl stipraus lauko [[Anizotropija|anizotropiškumo]] žvaigždės medžiaga yra [[Kūno deformacija|deformuota]]. Deformacija didėja, augant magnetiniam laukui, dėl ko žvaigždė yra nestabili. Dėl šio nestabilumo sukaupta energija gali būti išlaisvinama sprogimo pavidalu. Tokį procesą galima palyginti su [[Žemės drebėjimas|Žemės drebėjimu]]. Magnetaro lauko virpesys išlaisvina 10<sup>39</sup> [[Džaulis|J]] eilės energiją. Tuo metu emituojami [[Rentgeno spinduliai |rentgeno]] ir [[Gama spinduliai|gama]] spinduliai pagal intensyvumą palyginami su [[Supernova|supernovos]] sprogimu.
 Magnetaro gyvavimo trukmė yra trumpa. Jo magnetinis laukas išnyksta per 10 tūkstančių metų. Jam išsekus, pasibaigia rentgeno ir gama spindulių [[Emisija|emisija]]. Žinant šiuo metu stebimų magnetarų skaičių, galima teigti, kad [[Paukščių Takas|mūsų galaktikoje]] yra virš 30 milijonų šių savo gyvavimo laikotarpį baigusių žvaigždžių.