Jūratė Statkutė de Rosales: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vienuolis (aptarimas | indėlis)
šiek tiek papildžiau tikslių duomenų
Eilutė 13: Eilutė 13:
|sutuoktinis=
|sutuoktinis=
|tėvai= Jonas Statkus
|tėvai= Jonas Statkus
|vaikai= Luis, Jonas, šarūnas, Rimas ir Saulius
|vaikai=
|religija=
|religija=
|veikla= žurnalistė, rašytoja
|veikla= žurnalistė, rašytoja
Eilutė 22: Eilutė 22:
|alma_mater=
|alma_mater=
|žinomas=
|žinomas=
|apdovanojimai= Orden Diego de Losada (primera clase, 1992 m.), Orden Andrés Bello (primera clase, 1994 m.), LDK Gedimino ordino Riterio kryžius (1996 m.), Vilniaus pedagoginio universiteto Honoris causa ir medalis (2011 m.).
|apdovanojimai=
|parašas=
|parašas=
|pastabos=
|pastabos=
|vikiteka=
|vikiteka=
}}
}}
'''Jūratė Regina Statkutė de Rosales''' ('''Jurate Rosales''') (g. [[1929]] m. [[rugsėjo 9]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – lietuvių kilmės [[Venesuela|Venesuelos]] žurnalistė, tolimosios [[baltai|baltų]] praeities tyrinėtoja.
'''Jūratė Regina Statkutė de Rosales''' ('''Jurate Rosales''') (g. [[1929]] m. [[rugsėjo 9]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – lietuvių kilmės [[Venesuela|Venesuelos]] žurnalistė, tolimosios [[baltai|baltų]] praeities tyrinėtoja, Vilniaus pedagoginio universiteto garbės daktarė.<ref>http://on.lt/rosales2011lietuvoje Pripažinimo garbės daktare (honoris causa) iškilmės</ref>


== Biografija ==
== Biografija ==

10:14, 30 birželio 2011 versija

Jūratė Statkutė de Rosales
Gimė 1929 m. rugsėjo 9 d. (94 metai)
Kaunas
Gyven. vieta Venesuela
Tautybė lietuvė
Tėvai Jonas Statkus
Vaikai Luis, Jonas, šarūnas, Rimas ir Saulius
Veikla žurnalistė, rašytoja
Sritis senovės baltų istorija
Žymūs apdovanojimai

Orden Diego de Losada (primera clase, 1992 m.), Orden Andrés Bello (primera clase, 1994 m.), LDK Gedimino ordino Riterio kryžius (1996 m.), Vilniaus pedagoginio universiteto Honoris causa ir medalis (2011 m.).

Jūratė Regina Statkutė de Rosales (Jurate Rosales) (g. 1929 m. rugsėjo 9 d. Kaune) – lietuvių kilmės Venesuelos žurnalistė, tolimosios baltų praeities tyrinėtoja, Vilniaus pedagoginio universiteto garbės daktarė.[1]

Biografija

Tėvas Jonas Statkus buvo pirmasis tarpukario Lietuvos Valstybės saugumo departamento direktorius, vėliau – tautininkų remiamos „Pažangos“ spaudos bendrovės vadovas. 1940 m. liepos 6 d. drauge su Augustinu Povilaičiu ir gen. Kaziu Skuču sovietų okupacinės valdžios suimtas, išvežtas į Maskvos Butyrkų kalėjimą. Žūties laikas ir kapo vieta iki šiol nežinomi.

Jūratė mokėsi pradžios mokykloje Paryžiuje, kur tėvai gyveno iki 1938 m., karo metu – Kauno „Aušros“ gimnazijoje. Karui baigiantis, pasitraukė į Vakarus. Prancūzijoje studijavo lotynų ir prancūzų kalbas, gavo prancūzų kalbos mokytojo diplomą. Kalbų studijas tęsė JAV, Niujorko Kolumbijos universitete, išmoko anglų, ispanų, vokiečių kalbas.

1960 m. Venesueloje ištekėjo už inžinieriaus Luiso Rosales, su kuriuo išaugino penkis sūnus: Luisą, Joną, Šarūną, Rimą ir Saulių. Nors būdama viena kitoje pasaulio pusėje, išsaugojo tautinę kultūrą – visi vaikai kalba lietuviškai, namie greta ispaniškų laikosi ir lietuviškų papročių.

Nuo 1983 m. yra populiaraus opozicinės krypties Venesuelos politikos, ekonomikos ir kultūros savaitinio žurnalo „Zeta“ vyriausioji redaktorė. Be savaitinių straipsnių ir redakcijos darbo žurnale, turi nuolatinę skiltį dienraštyje „El Nuevo País“, dalyvauja radijo, televizijos, interneto diskusijose. Ilgą laiką bendradarbiavo su Klyvlendo (JAV) lietuvių laikraščiu „Dirva“. [2]

Venesueloje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Ispanijoje ir Lietuvoje išleido studijas, kuriose kelia hipotezę, kad XIII a. Ispanijos kronikoje minimi godos (lietuviškai gudai, vokiškai gotai, lotyniškai getai), gyvenę nuo Vyslos iki Uralo ir rengę sėkmingus karo žygius į Romą, Indiją, kitus tolimus kraštus, buvo ne germanų, o baltų kultūros žmonės. Kritikai šią teoriją vertina skeptiškai.

Bibliografija

  • Baltų kalbų bruožai Iberų pusiasalyje. – Čikaga: Devenių kultūros fondas, 1985.
  • Los Godos (2 laidos). – Karakasas: Ediciones de la Revista Zeta, 1998, 1999.
  • Los Godos (2 laidos). – Barselona: Ed. Ariel, 2004.
  • Goths and Balts. – Čikaga: Vydūno jaunimo fondas, 2004.
  • Didžiosios apgavystės. – Vilnius: Baltijos kopija, 2007. – 72 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-568-54-4
  • Senasis aisčių giminės metraštis. – Kaunas: Č. Gedgaudo labdaros fondas, 2009. – 274 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-966-01-2
  • „Europos šaknys“ – dar rašoma knyga, pirmieji šeši skyriai internete.

Straipsniai

  • El idioma que hablaron los godos // La Torre del Virrey, Nr. 03, Valensija, Ispanija, 2009. [3]
  • Las cuatro mentiras sobre los godos // Universidad de Los Andes, Facultad de Letras y Educación, Merida, Venesuela, 2008. [4]
  • Cultura goda // La Torre del Virrey, revista de estudios culturales, Nr. 05, Valensija, Ispanija, ed. Verano 2008. [5]
  • Kaip kalbėjo gudai, atvykę į Ispaniją // Lietuva internete, 2009-05-11. [6]
  • Ar viską padarome? // Mokslo Lietuva, 2009-02-12, Nr.3 (403). [7]
  • Lietuviai ir istorijos melas // Kauno diena, 2008-07-05. [8]
  • Didžioji istorijos klaida // Vilniaus diena, 2008-07-05. [9]
  • Lietuvos istorijos forumas. [10]

Apdovanojimai

  • Orden Andrés Bello, primera clase – aukščiausias Venesuelos ordinas už kultūrinį darbą.
  • Orden Diego de Losada, primera clase – Karakaso miesto ordinas.
  • Metų asmenybė – Pietų Amerikos „Iberų Amerikos žurnalistų organizacijos“ įvertinimas, 1989 m.[11]
  • LDK Gedimino ordino Riterio kryžius – Lietuvos prezidento apdovanojimas, 1996 m.[12]

Šaltiniai