105 332
pakeitimai
S (r2.7.1) (robotas Pridedama: be:Дэвід Юм) |
|||
|vikiteka= David Hume
}}
'''David Hume''' ('''Deividas Hjumas'''; [[1711]]
== Gyvenimas ==
Hjumas gimė [[Edinburgas|Edinburge]]. Jo šeima buvo
== Kūryba ==
Hjumas [[Filosofija|filosofiją]] būtų galima apibūdinti kaip nuoseklų skepticizmą. Hjumas mažiau žinomas, nors ne mažiau reikšmingas, kaip natūralizmo šalininkas. Pasak Hjumo skepticizmo, visas tikrovės pažinimas remiasi priežasties ir pasekmės suvokimu. Ryšys tarp šių dalykų tėra pripratimas, todėl nepatikimas. Matematinis mąstymas yra vienintelė tikro pažinimo metodų sukūrimo galimybė. Pažinimo pagrindu laikė patyrimą. Patyrimą interpretavo kaip įspūdžių, susietų [[Psichologija|psichologiniais]] asociacijos dėsniais, srautą. Patyrimo šaltiniai
Hjumas dažnai laikomas trečiuoju ir radikaliausiu vadinamųjų britų empirikų, šalia [[Džonas Lokas|Džono Loko]] (''John Locke'') ir [[Džordžas Berklis|Džordžo Berklio]] (''George Berkeley'', kuris, tiesa, buvo [[Airija|airis]]). Ši Hjumo, Loko ir Berklio sąsaja, nors jau tapusi tradicine, yra klaidinanti kitais atžvilgiais, ypač dėl to, kad nepaisoma didelės įvairių [[Prancūzija|prancūzų]] autorių, tokių kaip [[Pjeras Belis]] (''Pierre Bayle''), įtakos, taip pat įvairių [[Anglija|anglų]] intelektualinio landšafto figūrų, tokių kaip [[Izaokas Niutonas|Izaoko Niutono]] (''Isaac Newton''), [[Samuel Clarke]], [[Fransio Hačesono]] (''Francis Hutcheson'') ir [[Joseph Butler]] reikšmės.
== Deividas Hjumas ir empirizmas ==
[[Empirizmas]] (''gr. emperia
Žymiausias [[empirizmo]] atstovas
Deividas Hjumas buvo įsitikinęs, kad jo uždavinys „''moksle apie žmogų pritaikyti empirinius metodus''“, t. y. remtis patyrimu ir stebėjimu su saikinga abejone, kuri riboja žmogaus pažinimo galimybes. Tiesioginis mūsų pažinimo objektas yra tik mūsų sąmonės turiniai. Juos Hjumas skirsto į dvi grupes: įspūdžiai (''arba mintys'') ir idėjos. Įspūdžiai
Idėjos skirstomos į paprastas ir sudėtines. Paprastos idėjos kyla iš įspūdžių.
Bet jeigu pažinimo šaltinis yra juslinis patyrimas, tai kaip paaiškinti [[matematika|matematinio]] mąstymo laimėjimus? Hjumas sprendinius skirsto į dvi rūšis: 1. Sprendiniai apie santykius tarp sąvokų (''proto tiesos'') ir 2. Sprendiniai apie faktus (''faktų tiesos''). Pirmoji grupė priklauso logikos ir matematikos sferai, kurioje yra visiškas tikrumas, nes logikos požiūriu sąvokinės tiesos priešingybė yra neįmanoma. Tačiau šie sprendiniai nieko nepasako apie objektų tikrovę. O teiginiai apie faktus remiasi patyrimu, faktai pagrįsti stebėjimais. Taikomas priežasties ir pasekmės ryšys: kad pirmą ir antrą ivykius sieja priežastinis ryšys, manome, kai daug kartų buvo pastebėta, kad antras įvykis įvyksta tik po pirmo įvykio.
Sąmonės turinių analizė
[[Empirizmas|Empirizme]] įspūdžių ir idėjų analizė virsdavo sunkiai identifikuojamų ir diferencijuojamų mentalinių (''lot. mentolis
== Hjumas ir religija ==
Hjumo [[filosofija]] buvo giliai [[antromorfizmas|antropomorfiška]]. Tai buvo mokslas apie žmogų ir jo pasaulį
Todėl Hjumas kritikavo ir įsitikinimą, kad egzistuoja substanciali, nemirtinga siela. Pasak jo, visi argumentai kalba prieš tą hipotezę ir nė vienas jos nepetvirtina. Iš vidinės patirties žinome tik savo išgyvenimus, kurie mums yra tiesioginė duotybė. Tačiau niekada negalime padaryti įtikinamos išvados, kad jų pagrindas yra kažkokia dvasinė substancija, kuriai būdinga nemirtingumas.
Hjumo kritika lietė ne atskiras dogmas, o visą [[religja|religinį]] pasaulėvaizdį. Ji siejosi su įsitikimu, kad žmogaus gyvenimas ir žmogaus veikla reikalauja žmogiško mato. Aukščiausia žmogaus vertybė yra gyvenimas. Dorovinių principų šaltinis yra ne [[Dievas|Dievo]] įstatymai, o prigimties reikalavimai ir socialinės reikmės. Tie principai padeda žmogui, apibrėžia jo troškimus, reguliuoja jo santykius su kitais žmonėmis. ''Dorovė'',- teigė Hjumas,-''paprasčiausiai yra išvada, liečianti žmogaus veiksmus ir paremta jų motyvų, potraukių
== Įtaka ==
Dėmesys Hjumo filosofiniams darbams išaugo, kai [[Vokietija|vokiečių]] filosofas [[Imanuelis Kantas]] (''Immanuel Kant'') skyrė Hjumui nuopelnus už jo pažadinimą iš „''dogmatiškojo miego''“ (~[[1770]]
[[Deividas Nortonas]] (''David Fate Norton'') ([[1993]]) tvirtino, kad Hjumas buvo „pirmasis ankstyvojo modernizmo postskeptiškas filosofas“.
[[Albertas Einšteinas]] (''Albert Einstein'') ([[1915]]) rašė, kad jis įkvėptas Hjumo pozityvizmo suformulavo savo Specialiąją reliatyvumo teoriją.
Hjumas [[N.Phillipsono]] ([[1989]]) buvo laikomas [[Vitgenšteino]] (''Wittgensteinian'') revoliucijos šalininku. Kaip argumentą N.Phillipsonas pateikė Hjumo teiginį, kad matematika ir logika yra susijusios sistemos, užmaskuotos tautologijos, ir neturi jokio sąryšio su pasaulio patirtimi.
[[A.D.Ayeras]] (''Alfred Jules Ayer'') ([[1936]]), pristatydamas savo loginio pozityvizmo klasikinę ekspoziciją, tvirtino: „Požiūriai, kurie iškeliami šiame traktate yra išvesti iš [[Berklio]] (''Berkeley'')
Hjumo Indukcinė Problema taip pat turėjo esminės reikšmės [[Karlo Popperio]] (''Karl Popper'') filosofijai. Savo autobiografijoje, „Begalinis ieškojimas“, Popperis rašė:
Pasak [[Šopenhaueris|Šopenhauerio]] (''Schopenhauer''), „galima kur kas daugiau pasimokyti iš kiekvieno Deivido Hjumo parašyto puslapio nei iš [[Hegelio]] (Hegel), [[Herbarto]] (''Herbart'') ir [[Schleiermacherio]] (''Schleiermacher'') parašytų filosofinių darbų drauge sudėjus.
== Veikalai ==
Kaip istorikas išleido savo metu neblogai įvertintą [[Anglija|Anglijos]] istoriją.
[[1733]]
* „Traktatas apie žmogaus prigimtį“ (''A Treatise of Human Nature'')
Šiek tiek daugiau dėmesio susilaukė
* „Žmogaus proto tyrinėjimas“ (''An Enquiry Concerning Human Understanding''), įrašė jo vardą į filosofijos istoriją greta didžiausių pažinimo teoretikų, pirmąsyk išleistas [[Londonas|Londone]] [[1748]]
Kiti veikalai:
* „Moralinės ir politinės esė“ (''Essays moral and political''), pirmoji knyga išleista [[1741]]
* „Moralės principų tyrinėjimas“ (''An Enquiry Concerning the Principles of Morals'') buvo išleistas [[1751]]
Tai „Traktato apie žmogaus prigimtį“ trečiosios dalies perrašytas variantas.
* „Natūralioji religijos istorija“ (''The natural history of religon''), parašyta [[1755]] m.
* „Anglijos istorija nuo [[Julijus Cezaris|Julijaus Cezario]] invazijos iki 1688
* „Dialogai apie natūraliąją religiją“ (''Dialogues Concerning Natural Religion''), tai paskutinis D. Hjumo kūrinys, parašytas [[1776]] m., tačiau išleistas jau po jo mirties [[1779]]
== Bibliografija ==
* David Hume. „Žmogaus proto tyrinėjimas“.
== Šaltiniai ==
* „Filosofijos įvadas“
* „Filosofijos įvadas“ A. Anzenbacher, Vilnius
* „Susitikimai su filosofija: nuo Herakleito iki Huserlio“, Adam Sikora, Alma littera, 2004.Psl.: 266, 271, 272.
== Nuorodos ==
|