Stuburiniai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Tocekas (aptarimas | indėlis)
S Atšauktas naudotojo 78.61.49.199 (Aptarimas) darytas keitimas 3198066
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: als:Wirbeltiere
Eilutė 30: Eilutė 30:
[[Kategorija:Stuburiniai| ]]
[[Kategorija:Stuburiniai| ]]


[[als:Wirbeltiere]]
[[am:የጀርባ አጥንት ያላቸው እንስሳት]]
[[am:የጀርባ አጥንት ያላቸው እንስሳት]]
[[ang:Hrycgdēor]]
[[ang:Hrycgdēor]]

14:29, 26 vasario 2011 versija

Vertebrata
(Tiliqua nigrolutea)
Tiliqua nigrolutea
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Potipis: Stuburiniai
( Vertebrata)

Stuburiniai (lot. Vertebrata) – didžiausias chordinių gyvūnų (Chordata) potipis.

Pagrindiniai stuburinių gyvūnų požymiai: aplink chordą formuojasi stuburo slanksteliai, centrinę nervų sistemą sudaro nugaros bei galvos smegenys, kvėpavimo ir virškinimo sistemos atskirtos.

Manoma, kad pirminiai chordiniai gyvūnai atsirado ankstyvojo kambro periode (prieš 570 mln. metų), o jų protėviai tikriausiai buvo jūrų žvaigždžių giminaičiai.

Stuburinių klasės:

Pirmieji stuburiniai

Jūrinė nėgė (Petromyzon marinus)

Ankstyviausieji stuburiniai, atsiradę ordoviko periode, buvo žuvis primenančios būtybės, kurios galbūt buvo nėgių ir miksinų - pačių primityviausių dabartinių stuburinių protėviai. Negės ir miksinos neturi žandikaulių, bet jų griaučiai kremzliniai, jos turi chordą, žiaunų plyšius ir nervinį vamzdelį.