Vincas Krėvė-Mickevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Άρτεμις (aptarimas | indėlis)
Atšauktas naudotojo 84.32.80.204 (Aptarimas) darytas keitimas 2701634
Eilutė 129: Eilutė 129:
[[ru:Креве, Винцас]]
[[ru:Креве, Винцас]]
[[sv:Vincas Krėvė – Mickevičius]]
[[sv:Vincas Krėvė – Mickevičius]]


skaiciau jo kurinius

17:51, 4 gegužės 2010 versija

Vincas Krėvė-Mickevičius
Vincas Krėvė-Mickevičius
Gimė 1882 m. spalio 19 d.
Subartonys, Alytaus apskritis
Mirė 1954 m. liepos 17 d. (71 metai)
Springfield, Pensilvanija, JAV
Žymiausi darbai „Milžinkapis“, „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“

Vincas Krėvė – Mickevičius (1882 m. spalio 19 d. Subartonyse, Merkinės valsčius, Alytaus apskritis1954 m. liepos 17 d. Springfielde, Pensilvanijoj; palaidotas Subartonių kapinaitėse) – lietuvių literatūros klasikas, profesorius, ministras.

Biografija

Vincas Krėvė gimė Subartonių kaime, netoli Merkinės, Alytaus apskrityje. Kaime Mickevičiai dar buvo vadinami Krėvėmis, todėl šią pavardę rašytojas pasirinko slapyvardžiu. Rašytojas ilgą laiką vadinosi dviguba pavarde (V. Krėvė – Mickevičius), o Amerikoje jau ir oficialiai vadinosi tik Vincu Krėve.

Studijų metai

V. Krėvė mokėsi pas kaimo mokytoją, vėliau – Merkinės mokykloje. Pasimokęs privačiai Vilniuje, Petrapilyje išlaikė 4 gimnazijos klasių egzaminus ir 1898 m., įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. Po dvejų metų iš seminarijos buvo išmestas, kaip sako dokumentai, dėl pašaukimo stokos. Greičiausiai buvo įskųstas, nes daug skaitė, labai domėjosi istorijos, kultūros, socialinio ir moralinio gyvenimo klausimais, ypač kova už demokratiją. 1904 m. V. Krėvė pradėjo studijas Kijevo universitete, studijavo filologiją. 1905 m. universitetas buvo uždarytas, V. Krėvė persikėlė į Lvovo universitetą Galicijoje (Austrijoje), nenutraukdamas ryšių su Kijevo universitetu. 1908 m. baigė Lvovo universitetą filologijos daktaro laipsniu, išlaikė egzaminus Kijevo universitete, buvo pakviestas ruoštis profesūrai. Dėl mažo atlyginimo iš universiteto išėjo ir išvyko į Užkaukazį, į Baku miesto gimnaziją, dėstyti rusų kalbą ir literatūrą. 1913 m. Kijevo universitete apgynė disertaciją ir gavo lyginamosios kalbotyros magistro laipsnį. 1919 m. V. Krėvė paskirtas Lietuvos atstovu Azerbaidžane.

Mokslinė veikla

1920 m. grįžęs iš Baku, įsikūrė Kaune. Dirbo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijoje sekretoriumi, profesoriavo Lietuvos universitete, Humanitarinių mokslų fakultete. 19251937 m. V. Krėvė buvo šio fakulteto dekanas. Redagavo tęstinius leidinius: „Tauta ir žodis“, „Darbai ir dienos“, „Mūsų tautosaka“, „Skaitymai“ ir kt., dalyvavo Lietuvių meno kūrėjų bei Lietuvių rašytojų draugijų veikloje. Pastarajai vadovavo 19391940 m.

Rinko liaudies kūrybą, ją publikavo, vadovavo VDU tautosakos komisijai. Šalia kūrinių: „Šarūnas“ (1911 m.) „Žentas“ (1922 m.), „Skirgaila“ (rusų k., 1922 m.), „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ (1912 m.), „Raganius“ (1939 m.), apsakymų rinkinio „Šiaudinėj pastogėj“ (1922 m.), parengė tautosakos rinkinius: „Dainavos krašto liaudies dainos“ (1924 m.), „Sparnuočiai liaudies padavimuose“ (1933 m.), „Patarlės ir priežodžiai“ (3 t., 19341937 m.) ir kt. Buvo išleisti V. Krėvės „Raštai“ (10 t., 19211930 m.). Nuo 1907 m. iki gyvenimo pabaigos rašė Biblijos motyvais pagrįstą kūrinį „Dangaus ir žemės sūnūs“.

Visuomeninė veikla

V. Krėvė aktyviai dalyvavo visuomeniniame ir politiniame gyvenime, buvo tautininkas. Bendradarbiavo su antifašistiniais rašytojais, buvo žurnalo „Literatūra“ redaktorius, draugijos TSRS kultūrai pažinti valdybos narys. 1922–1924 m. (dvi kadencijas) renkamas Lietuvos Šaulių sąjungos pirmininku. Organizavo Klaipėdos sukilimą, važiavo į Vokietiją, su kariuomenės vadu Hansu von Sektu derėjosi dėl ginklų ir šaudmenų įsigijimo. Tuometinė Lietuvos vyriausybė visiškai atsiribojo nuo sukilimo idėjos, tačiau V. Krėvė prisiėmė visą atsakomybę ir drąsiai organizavo Klaipėdos sukilimą. 1923 m. sausio 15 d. iš Klaipėdos išvyta Prancūzijos kariuomenė, kuri čia buvo įvesta 1919 m. Versalio sutarties išdavoje. Jis įsteigė marksistinę studentų draugiją „Scientia“, nuo 1924 bendradarbiavo su SSRS pasiuntinybe Lietuvoje. Jau tuo metu jis manė, kad Lietuvai geriausia stoti į SSRS, kur tauta turėtų saugų gyvenimą ir kultūrinę autonomiją.[1]

Tarybinė okupacija

1940 m. bolševikams užėmus valdžią Lietuvoje, birželį ėjo ministro pirmininko pavaduotojo ir užsienio reikalų ministro pareigas Liaudies vyriausybėje, vėliau tapo ministru pirmininku, bet greit iš pareigų pasitraukė. Vėliau dirbo Vilniaus universitete, Lituanistikos instituto direktoriumi (1941 m.).

Emigracija

1944 m. V. Krėvė pasitraukia į Vakarus: kurį laiką gyveno Austrijoje, 1947 m. persikėlė į Ameriką, apsigyveno Filadelfijoje, Pensilvanijos universitete dėstė rusų ir lenkų kalbas ir literatūrą.

Kūryba

Vincas Krėvė kūrė labai įvairiais žanrais. Derino realistinį pasaulio vaizdą su romantine dvasia (pavyzdžiui, apsakymas „Skerdžius“), jungė tradicinės lietuvių tautosakos motyvus su Rytų egzotika, rašė istorinius veikalus.

Raštai

  • V. Krėvės raštai: 10 t. – Kaunas; Vilnius: Švyturys, 1921-1930. – 10 t.
  • Raštai: 6 t. – Boston, 1956–1961.
  • Rinktiniai raštai: 3 t. – Vilnius: Vaga, 1982.

Knygos

  • Gilšė: dzūkų legenda; Bobulės vargai: apsakymas. – Vilnius, 1909.
  • Šarūnas, Dainavos kunigaikštis: senųjų dienų gyvenimo pasaka. – Vilnius, 1911.
  • Milžinkapis: Dainavos šalies padavimas. – Vilnius, 1912.
  • Užkeikta merga: Dainavos šalies padavimas. – Vilnius, 1912.
  • Dainavos šalies senų žmonių padavimai. – Vilnius, 1912.
  • Užburtas kalnas: Dainavos šalies padavimas. – Vilnius, 1913.
  • Patjekabuddha: Šventųjų Gango vilnių pasaka. – Vilnius, 1913.
  • Dainavos šalies senų žmonių padavimai. – Kaunas – Vilnius, 1921.
  • Skirgailo: drama iz žizni Litvy XIV veka. – Vilna: Aurora, 1922. – 105p. – Rusų k.
  • Žentas: drama. – Kaunas, 1922.
  • Dainavos krašto liaudies dainos prof. V. Krėvės-Mickevičiaus surinktos. – Kaunas, 1924.
  • Indoeuropiečių protėvynė. – Kaunas, 1927. – 146p. – Humanitarinių mokslų fakulteto leidinys.
  • Aitvaras liaudies padavimuose. – Kaunas: Hum. mok. fakultetas, 1933. – 156p.
  • Milžinkapis; Užkeikta merga. – Kaunas: Sp. fondas, 1933. – 59p.
  • Sena pasaka apie narsųjį kunigaikštį Margirį Punios valdovą. – Kaunas: Spaudos fondas, 1933. – 92 p.
  • Sparnuočiai liaudies padavimuose. – Kaunas, 1933.
  • Dzūkų poringės. – Kaunas: Humanitarinių mokslų fak. leid., 1934. – 189p.
  • Patarlės ir priežodžiai: 3 t. – Kaunas, 1934-1937.
  • Mindaugo mirtis: drama. – Kaunas, 1935.
  • Mūsų tautosaka ir gyvenimas. – Kaunas, 1935.
  • Skirgaila. – Kaunas, 1938.
  • Raganius: prieškarinių laikų sodžiaus gyvenimo šešėliai: apysaka. – Kaunas, 1939.
  • Šiaudinėj pastogėj: apysakos. – [Kaunas]: Sakalas, 1940. – 316 p.
  • Žentas: drama. – Kaunas, 1941.
  • Sena pasaka apie narsųjį kunigaikštį Margirį, Punios valdovą. – Maskva, 1942.
  • Miglose: iš priešbolševikinių laikų reportažas: romanas. – Kaunas, 1944.
  • Dainavos šalies senų žmonių padavimai. – Schweinfut: Tėviškė, 1948. – 221p.
  • Raganius: prieškarinių laikų sodžiaus gyvenimo šešėliai. – Augsburg, 1948. – 192p.
  • Šiaudinėj pastogėj: apysakos. – Augsburg: Suduva, 1948. – 315p.
  • Dangaus ir žemės sūnūs; Žemės vingiais. – Augsburg: Sūduva, 1949. – 206p.
  • Rytų pasakos. – Chicago: Terra, 1954. – 216p.
  • Apsakymai ir padavimai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1955. – 278p.
  • Žentas. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1956. – 171p.
  • Dainavos šalies senų žmonių padavimai. – [Vilnius]: Valstybinė grožinės literatūros l-kla, 1957. – 252p.
  • Raganius: prieškarinių laikų sodžiaus gyvenimo šešėliai. – Vilnius: Valst. grož. lit. l-kla, 1958. – 278p.
  • Vincas Krėvė: [rinktinė]. – Kaunas: Valstybinė pedagoginės literatūros leidykla, 1958. – 184p. – (Mokinio biblioteka).
  • Šiaudinėj pastogėj: [apsakymai]. – Vilnius: Valst. grož. lit. l-kla, 1964. – 237p.
  • Likimo žaismas: [apsakymai]. – Vilnius: Vaga, 1965. – 270p.
  • The Temptation: [Pagunda: apysaka] / [vertė] R. Sealey. – New York. – Anglų k.
  • Bedievis. – Vilnius: Vaga, 1966. – 47p.
  • Šarūnas Dainavos kunigaikštis; Senujų dienų gyvenimo pasaka. – Vilnius: Vaga, 1966. – 479p.
  • Skirgaila; Mindaugo mirtis: [istorinės dramos]. – Vilnius: Vaga, 1967. – 215p.
  • Bobulės vargai: [apsakymai]. – Vilnius: Vaga, 1968. – 167p.
  • Raganius; Žentas: apysakos. – Vilnius: Vaga, 1968. – 317p.
  • Aitvaras: [padavimai]. – Vilnius: Vaga, 1970. – 68p.
  • Daina apie arą; Užkeikta merga. – Chicago, 1970.
  • Dainavos šalies senų žmonių padavimai. – Vilnius: Vaga, 1970. – 217p.
  • Predanija Dainavskoj stariny / [vertė A. Rolnik]. – Moskva: Chudožestvennaja literatura, 1973. – 253p. – Rusų k.
  • Skerdžius: apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1974. – 437p.
  • Bobulės vargai: [rinktinė]. – Vilnius: Vaga, 1977. – 195p.
  • Skirgaila: 4 dalių istorijos drama iš senovės lietuvių gyvenimo. – Kaunas: Šviesa, 1978. – 110p. – (Mokinio biblioteka).
  • Raganius: prieškarinių laikų sodžiaus gyvenimo šešėliai: apysaka. – Vilnius: Vaga, 1982. – 167p.
  • Skirgaila: 4 d. istorijos drama iš senovės lietuvių gyvenimo. – Kaunas: Šviesa, 1983. – 118p. – (Mokinio biblioteka)
  • Dainavos šalies senų žmonių padavimai. – Kaunas: Šviesa, 1985. – 165p. – (Mokinio biblioteka).
  • Dangaus ir žemės sūnūs. – Vilnius: Vaga, 1987. – 740p.
  • Dangus aukštai, ant žemės kietai: [patarlės ir priežodžiai] / sp. parengė L. Nekrošienė.- Vilnius, 1991.
  • Dainavos šalies senų žmonių padavimai. – Vilnius: Vyturys, 1992. – 174p.
  • Bolševikų invazija ir liaudies vyriausybė: [atsiminimai] / sp. parengė A. Zalatorius. – Vilnius: Mintis, 1992. – 130p.
  • Miglose: iš priešbolševikinių laikų reportažas. – Vilnius: Mintis, 1993. – 329p.
  • Skirgaila: keturių dalių istorijos drama iš senovės lietuvių gyvenimo. – Vilnius: Baltos lankos, 1995. – 145p. – (Skaitinių serija; 3).
  • Šiaudinėj pastogėj: apsakymai. – Vilnius: Baltos lankos, 1998. – 207p. – (Skaitinių serija; 25).
  • Raganius: prieškarinių laikų sodžiaus gyvenimo šešėliai. – Vilnius: Baltos lankos, 1999. – 164p. – (Skaitinių serija; 26).

Nuorodos

  1. Butkus Z. SSRS intrigos Baltijos šalyse (1920–1940 m.). Darbai ir dienos, 1998, nr. 7, p. 156-157.


Politinis postas
Prieš tai:
Justas Paleckis
Lietuvos ministras pirmininkas
1940
Po to:
Mečislovas Gedvilas