Dobrudža: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

21:56, 27 balandžio 2010 versija

Istorinės Rumunijos regionai: Dobrogea

Šalis	Rumunija, Bulgarija
Tautos	rumunai, bulgarai
Valstybės	Karvunos kng.
Miestai	Konstanca, Dobričius

Dobrudža (bulg. Добруджа, rumun. Dobrogea, gr. Δοβρουτσά) – istorinė sritis Europos pietryčiuose, tarp Dunojaus žemupio ir Juodosios jūros. Šiaurinė dalis, apie 15 000 km² priklauso Rumunijai, pietinė, apie 4 200 km² - Bulgarijai.

Didžiausi miestai: Konstanca (Rumunijoje), Dobričius, Silistra (Bulgarijoje).^[1]

Istorija

Iki XIV a. regiono istorija labiau susijusi su Bulgarijos istorija. Senovėje Dobrudžos teritorijoje gyveno trakai. VII a. - VI a. iki m.e. Juodosios jūros pakrantėje kolonijų įkūrė graikai, V a. atsikėlė skitai. Nuo I a. pr. m. e. iki m.e. vadinamoji Mažoji Skitija priklausė Romos imperijai, įėjo į Mezijos provinciją, nuo IV a. – Bizantijai, VII a. - XIV a. – Bulgarijai, XI a. - XII a. vėl Bizantijai.

XIV a. Antrosios Bulgarijos imperijos teritorijoje 1320 m. susikūrė autonomiška Dobroticos valstybė (iš čia pavadinimas). Tai buvo vienintelis valstybingumo periodas regiono istorijoje.

1388 m. kunigaikštystę užėmė Valakija, ir taip regionas buvo įtrauktas į Rumunijos istorijos orbitą. 1419 m. jį prisijungė Osmanų imperija, kuri valdė regioną tiesiogiai.

Po 1877-1878 m. Rusijos-Turkijos karo Berlyno kongreso (1878 m.) sprendimu šiaurinė dalis perduota Rumunijai, pietinė dalis-Bulgarijai. Po II Balkanų karo 1913 m. visa Dobrudža atiteko Rumunijai, o 1940 m. Bulgarijos ir Rumunijos sutartimi pietinė dalis grąžinta Bulgarijai. Dobrudžos rumunai perkelti į šiaurinę, bulgarai – į pietinę dalį. Nustatytą sieną patvirtino 1947 m. Paryžiaus taika.

Šaltiniai

↑ Dobrudža. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 43 psl.

[1] Dobrudža. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 43 psl.

[1]

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
+{{Regionasm
-[[Vaizdas:Scythia Minor map.jpg|thumb|280px|Dobrudžos istoriniai miestai]]
+ | Spalva = #FF0000
+ | Tipas = Istorinės Rumunijos regionai
+ | Pavadinimas = Dobrogea
+ | Foto = Kaliakra E5.jpg
+ | Šalis = [[Rumunija]], [[Bulgarija]]
+ | Vėliava =
+ | Tauta = [[rumunai]], [[bulgarai]]
+ | Kalba =
+ | Valstybės = [[Karvunos kunigaikštystė|Karvunos kng.]]
+ | Miestai = [[Konstanca]], [[Dobričius]]
+ | Žemėlapis = Rumania-Bulgaria.svg
+ | Pastaba =
+ }}
 '''Dobrudža''' ({{bg|Добруджа}}, {{ro|Dobrogea}}, {{gr|Δοβρουτσά}}) – istorinė sritis [[Europa|Europos]] pietryčiuose, tarp [[Dunojus|Dunojaus]] žemupio ir [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]]. Šiaurinė dalis, apie 15 000&nbsp;km² priklauso [[Rumunija]]i, pietinė, apie 4 200&nbsp;km² - [[Bulgarija]]i.
+Didžiausi miestai: [[Konstanca]] (Rumunijoje), [[Dobričius]], [[Silistra]] (Bulgarijoje).<ref>{{VLE|V|43||Dobrudža}}</ref>
 == Istorija ==
+[[Vaizdas:Scythia Minor map.jpg|thumb|200px|left|Dobrudža prieš mūsų erą]]
+Iki XIV a. regiono istorija labiau susijusi su [[Bulgarijos istorija]]. Senovėje Dobrudžos teritorijoje gyveno [[trakai (tauta)|trakai]]. [[VII a.]] - [[VI a.]] iki m.e. Juodosios jūros pakrantėje kolonijų įkūrė [[graikai]], [[V a.]] atsikėlė [[skitai]]. Nuo [[I a. pr. m. e.]] iki m.e. vadinamoji Mažoji Skitija priklausė [[Romos imperija]]i, įėjo į [[Mezija|Mezijos provinciją]], nuo [[IV a.]] – [[Bizantija]]i, [[VII a.]] - [[XIV a.]] – [[Bulgarija]]i, [[XI a.]] - [[XII a.]] vėl Bizantijai.
+XIV a. [[Antroji Bulgarijos imperija|Antrosios Bulgarijos imperijos]] teritorijoje 1320 m. susikūrė autonomiška [[Karvunos kunigaikštystė|Dobroticos valstybė]] (iš čia pavadinimas). Tai buvo vienintelis valstybingumo periodas regiono istorijoje.
-Senovėje Dobrudžos teritorijoje gyveno [[trakai (tauta)|trakai]]. [[VII a.]] - [[VI a.]] iki m.e. Juodosios jūros pakrantėje kolonijų įkūrė [[graikai]], [[V a.]] atsikėlė [[skitai]]. Nuo [[I a. pr. m. e.]] iki m.e. vadinamoji Mažoji Skitija priklausė [[Romos imperija]]i, įėjo į Mezijos provinciją, nuo [[IV a.]] – [[Bizantija]]i, [[VII a.]] - [[XIV a.]] – [[Bulgarija]]i, [[XI a.]] - [[XII a.]] vėl Bizantijai.
+[[1388]] m. kunigaikštystę užėmė [[Valakija]], ir taip regionas buvo įtrauktas į Rumunijos istorijos orbitą. [[1419]] m. jį prisijungė [[Osmanų imperija]], kuri valdė regioną tiesiogiai.
-XIV a. čia susikūrė Dobroticos valstybė (iš čia pavadinimas). [[1388]] m. ją užėmė [[Valakija]], [[1419]] m. – [[Turkija]]. Po [[1877]]-[[1878]] m. [[Rusijos-Turkijos karas|Rusijos-Turkijos karo]] Berlyno kongreso (1878 m.) sprendimu šiaurinė dalis perduota Rumunijai, pietinė dalis-Bulgarijai. Po [[II Balkanų karas|II Balkanų karo]] [[1913]] m. visa Dobrudža atiteko Rumunijai. [[1940]] m. Bulgarijos ir Rumunijos sutartimi pietinė dalis grąžinta Bulgarijai. Dobrudžos [[rumunai]] perkelti į šiaurinę, [[bulgarai]] – į pietinę dalį. Nustatytą sieną patvirtino [[1947]] m. [[Paryžiaus taika]].
+Po [[1877]]-[[1878]] m. [[Rusijos-Turkijos karas|Rusijos-Turkijos karo]] Berlyno kongreso (1878 m.) sprendimu šiaurinė dalis perduota Rumunijai, pietinė dalis-Bulgarijai. Po [[II Balkanų karas|II Balkanų karo]] [[1913]] m. visa Dobrudža atiteko Rumunijai, o [[1940]] m. Bulgarijos ir Rumunijos sutartimi pietinė dalis grąžinta Bulgarijai. Dobrudžos [[rumunai]] perkelti į šiaurinę, [[bulgarai]] – į pietinę dalį. Nustatytą sieną patvirtino [[1947]] m. [[Paryžiaus taika]].
-Didžiausi miestai: [[Konstanca]] (Rumunijoje), [[Dobričius]], [[Silistra]] (Bulgarijoje).<ref>{{VLE|V|43||Dobrudža}}</ref>
 == Šaltiniai ==