Raudonasis dobilas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Pridedama: simple:Trifolium pratense |
papildymas |
||
| Eilutė 11: | Eilutė 11: | ||
{{Taxobox_end_placement}} |
{{Taxobox_end_placement}} |
||
{{Taxobox_pabaiga}} |
{{Taxobox_pabaiga}} |
||
'''Raudonasis dobilas''' ({{la|Trifolium pratense}}) - [[pupiniai|pupinių]] (''Fabaceae'') šeimos, [[dobilas|dobilų]] (''Trifolium'') genties augalas. |
'''Raudonasis dobilas''' ({{la|Trifolium pratense}}, {{en|Red Clover}}, {{de|Wiesen-Klee}}) - [[pupiniai|pupinių]] (''Fabaceae'') šeimos, [[dobilas|dobilų]] (''Trifolium'') genties augalas. |
||
Daugiametis, 40−60 cm aukščio augalas su ilga, šakota [[šaknis|šaknimi]]. Po 30−90 kvapių žiedų tankioje, gana didelėje galvutėje, apgaubtoje dviejų lapelių. Kartais galvutės porinės. [[žiedynas|Žiedynai]] stiebo šakelių viršūnėse ant neilgų kotelių; [[žiedas|žiedai]] bekočiai. Taurelė šviesiai žalia, su 10 gyslų, plaukuota. Plaukelių priaugusios ir taurelės žiotys, apatinis jos dantelis ilgesnis už kitus. Vainikėlis raudonas, rečiau melsvai rausvas arba baltas, jo lapelių nageliai tarpusavyje suaugę. [[Vaisius]] − kiaušiniška, vienasėklė [[ankštis]], skersai padalyta į 2 dalis: pusrutulišką, blizgančią, lygiu paviršiumi viršutinę ir taurišką, raukšlėtą, plonasienę apatinę. [[sėkla|Sėklos]] kiaušiniškos arba tribriaunės piramidės pavidalo, geltonos, rudos ar violetinės. [[Stiebas]] pagulęs, rečiau status, vagotas, nelabai šakotas, viršutinė dalis plaukuota. Ilgakočiai pamatiniai [[lapas|lapai]] retoje [[skrotelė]]je. Stiebo lapai pražanginiai, trumpakočiai. Visi lapai su prielapiais, jų lakštai trilapiai; lapeliai pailgai kiaušiniški arba elipsiški, trumpais koteliais. Labai retai pasitaiko lapų su 4 ir daugiau lapelių. |
|||
Daugiametis, 40–60 cm aukščio augalas su stora, šakota liemenine [[šaknis|šaknimi]]. Auga mažo rūgštingumo arba neutralios reakcijos dirvose (5,5-7 pH). [[Žiedynas]] raudonas, daugiausia apdulkinamas [[kamanė|kamanių]] ir Kaukazo bičių. Raudonasis dobilas - svarbus pašarinis augalas. Naudojami žaliajam [[pašaras|pašarui]], šienainiui, [[silosas|silosui]], žolės miltams, žolių mišiniams. Žalios [[žolė]]s derlius 400 cnt/ha, [[šienas|šieno]] derlius 80 cnt/ha, sėklų derlius 4 cnt/ha. |
|||
Auga pievose, kirtimuose, pamiškėse ir miško aikštelėse, mažo rūgštingumo arba neutralios reakcijos [[dirva|dirvose]] (5,5-7 pH). Dažnai sėjamas. Žiedus apdulkina [[kamanė]]s ir Kaukazo bitės. Sėklas išnešioja paukščiai, [[skruzdėlės]], galvijai. Auginamas beveik visoje [[europa|Europoje]], laikomas geriausia pašarine žole. Naudojami žaliajam [[pašaras|pašarui]], šienainiui, [[silosas|silosui]], žolės miltams, žolių mišiniams. Žalios [[žolė]]s derlius 400 cnt/ha, [[šienas|šieno]] derlius 80 cnt/ha, sėklų derlius 4 cnt/ha. Kultūroje žinomas nuo [[XI a.]], ypač išplito nuo [[XVIII a.]] Lietuvoje raudonieji dobilai auginami labiau paplito [[XIX a.]] viduryje. Yra išveista veislių („Kamaniai“, „Liepsna“ ir kt.).<ref>{{TLE|1|440||Raudonasis dobilas}}</ref> Auginamas ir kituose žemynuose ([[azija|Azijoje]], [[amerika|Amerikoje]], [[australija|Australijoje]]). |
|||
Lietuvoje raudonieji dobilai auginami nuo [[XVIII a.]], tačiau labiau paplito [[XIX a.]] viduryje. Yra išveista veislių ('Kamaniai', 'Liepsna' ir kt.)<ref>{{TLE|1|440||Raudonasis dobilas}}</ref>. |
|||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
{{reflist}} |
{{reflist}} |
||
== Literatūra == |
|||
Rudenį žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1991, 50 psl. |
|||
{{commonscat|Trifolium pratense}} |
{{commonscat|Trifolium pratense}} |
||
16:39, 21 balandžio 2010 versija
| Trifolium pratense | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Raudonasis dobilas (Trifolium pratense) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Raudonasis dobilas (lot. Trifolium pratense, angl. Red Clover, vok. Wiesen-Klee) - pupinių (Fabaceae) šeimos, dobilų (Trifolium) genties augalas.
Daugiametis, 40−60 cm aukščio augalas su ilga, šakota šaknimi. Po 30−90 kvapių žiedų tankioje, gana didelėje galvutėje, apgaubtoje dviejų lapelių. Kartais galvutės porinės. Žiedynai stiebo šakelių viršūnėse ant neilgų kotelių; žiedai bekočiai. Taurelė šviesiai žalia, su 10 gyslų, plaukuota. Plaukelių priaugusios ir taurelės žiotys, apatinis jos dantelis ilgesnis už kitus. Vainikėlis raudonas, rečiau melsvai rausvas arba baltas, jo lapelių nageliai tarpusavyje suaugę. Vaisius − kiaušiniška, vienasėklė ankštis, skersai padalyta į 2 dalis: pusrutulišką, blizgančią, lygiu paviršiumi viršutinę ir taurišką, raukšlėtą, plonasienę apatinę. Sėklos kiaušiniškos arba tribriaunės piramidės pavidalo, geltonos, rudos ar violetinės. Stiebas pagulęs, rečiau status, vagotas, nelabai šakotas, viršutinė dalis plaukuota. Ilgakočiai pamatiniai lapai retoje skrotelėje. Stiebo lapai pražanginiai, trumpakočiai. Visi lapai su prielapiais, jų lakštai trilapiai; lapeliai pailgai kiaušiniški arba elipsiški, trumpais koteliais. Labai retai pasitaiko lapų su 4 ir daugiau lapelių.
Auga pievose, kirtimuose, pamiškėse ir miško aikštelėse, mažo rūgštingumo arba neutralios reakcijos dirvose (5,5-7 pH). Dažnai sėjamas. Žiedus apdulkina kamanės ir Kaukazo bitės. Sėklas išnešioja paukščiai, skruzdėlės, galvijai. Auginamas beveik visoje Europoje, laikomas geriausia pašarine žole. Naudojami žaliajam pašarui, šienainiui, silosui, žolės miltams, žolių mišiniams. Žalios žolės derlius 400 cnt/ha, šieno derlius 80 cnt/ha, sėklų derlius 4 cnt/ha. Kultūroje žinomas nuo XI a., ypač išplito nuo XVIII a. Lietuvoje raudonieji dobilai auginami labiau paplito XIX a. viduryje. Yra išveista veislių („Kamaniai“, „Liepsna“ ir kt.).[1] Auginamas ir kituose žemynuose (Azijoje, Amerikoje, Australijoje).
Šaltiniai
- ↑ Raudonasis dobilas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 440
Literatūra
Rudenį žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1991, 50 psl.
