Senoji bažnytinė slavų kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Keičiama: fr:Vieux-slave |
S robotas Pridedama: ca:Antic eslau |
||
Eilutė 38: | Eilutė 38: | ||
[[bg:Старобългарски език]] |
[[bg:Старобългарски език]] |
||
[[bs:Staroslavenski jezik]] |
[[bs:Staroslavenski jezik]] |
||
[[ca:Antic eslau]] |
|||
[[cs:Staroslověnština]] |
[[cs:Staroslověnština]] |
||
[[cu:Словѣ́ньскъ ѩꙁꙑ́къ]] |
[[cu:Словѣ́ньскъ ѩꙁꙑ́къ]] |
14:38, 24 lapkričio 2009 versija
Senoji bažnytinė slavų kalba (Словѣньскъ ѩзыкъ) | |
Kalbama | vartota Balkanuose |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | vartojama kaip liturginė kalba |
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | - |
Kilmė | indoeuropiečių - slavų |
Oficialus statusas | |
Oficiali kalba | - |
Kalbos kodai | |
ISO 639-1 | cu |
ISO 639-2 | chu |
ISO 639-3 | chu |
Senoji bažnytinė slavų kalba (senoji bulgarų kalba) – dirbtinė kalba, sudaryta X a. Salonikų graikų makedonų tarmės pagrindu slavų apaštalų Kirilo ir Metodijaus.
Senąja bažnytine slavų kalba, buvusia suprantama visų slavų, parašyta seniausi slavų tekstai.
Abėcėlės
Vartojamos buvo dvi abėcėlės: glagolica ir naujesnė kirilica; iš pastarosios kilo rusų, gudų, ukrainiečių, serbų, bulgarų ir slavų makedonų abėcėlės. Naujesnis (gudų) šios kalbos variantas buvo viena iš oficialių LDK kalbų.
Senosios bažnytinės slavų kalbos išsaugota nemažai senosios slavų kalbos archaiškumų, pvz., absoliutinis naudininkas, nosiniai balsai, atributiškai vartojamos trumpos būdvardžių formos.
Nuorodos
chu
Duomenys apie kodu „chu“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.comchu
Linguist kalbos kodo „chu“ informacija (angl. The Linguist List: Information by code: „chu“)chu
MultiTree kalbos kodo „chu“ informacija (angl. MultiTree: A Digital Library of Language Relationships: Information by code: „chu“)